Rugsėjį, nurimus vasaros sezonui, į neišbrendamas problemas paniro 178 metus veikęs kelionių milžinas „Thomas Cook“ su savo padaliniais įvairiose šalyse. Kovą dėl išlikimo pralaimėjo Slovėnijos nacionalinis vežėjas „Adria Airways“, dvi prancūzų bendrovės – „XL Airways“ ir 1946-aisiais įsteigta „Aigle Azur“ – taip pat nebeskraidins keleivių.
Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) 2019 metų viduryje atnaujino pasaulines prognozes sumažindama šių metų pasaulinio civilinės aviacijos sektoriaus rodiklius. Teigiama, kad šiuos metus aviacijos sektorius turėtų pabaigti su 28 mlrd. JAV dolerių pelnu, praėjusių metų prognozės šiems metams siekė 35 mlrd. dolerių.
Anot IATA, optimizmą apkarpė kylančios kuro kainos, įsiplieskę prekybos karai. Visa tai oro bendrovių konkurenciją padarys dar aršesnę. Ir nors labiausiai įtampa galėtų paveikti krovinių sektorių, anot IATA, tai darys įtaką ir keleivių pervežimui. IATA pabrėžė, kad aviacijos įmonės uždirbs pelno, bet tai daryti bus vis sunkiau.
Į Lietuvą skraidinančios oro bendrovės, kalbinamos lrytas.lt, neslėpė, kad šis metas – sudėtingas, aviakompanijoms tenka atlaikyti didžiulę konkurenciją ir rasti išeitį iš susiklosčiusios padėties – aviacijos infrastruktūra neprisitaikiusi prie augančių keleivių srautų ir rinkos poreikių.
Tačiau jos patikino, kad Lietuva – labai svarbi rinka ir savo ambicijų trijuose mūsų šalies oro uostuose, kuriuose pradedamos pertvarkos, slopinti neketina.
Įžvelgia infrastruktūros sunkumų
Kiek Europos aviacijos ir turizmo sektoriaus praradimai paveiks Lietuvą, parodys ateitis. Tačiau, ką reiškia tokie išbandymai, mūsų šaliai, kaip ir kaimynėms, gerai žinoma. Tiek Lietuvos, tiek Estijos rinkai pastarasis dešimtmetis buvo didelių išbandymų metas.
Lietuva ir Estija prarado savo nacionalinius vežėjus. Tiesa, Estijos vyriausybė išsyk atsiradusiai spragai užlopyti skubiai įkūrė naują įmonę „Nordica“, tačiau ji dėl veiklos nerentabilumo smarkiai karpė savo veiklą, kol 2019-ųjų vasarą visiškai nustojo vykdyti skrydžius.
Baltijos rinkoje latvių „Air Baltic“ liko pagrindinis žaidėjas. Ši bendrovė neslepia ambicijų tapti ne tik Latvijos, bet ir viso regiono aviacijai atstovaujančia kompanija. Latvių bendrovė pastaraisiais metais stiprina savo pozicijas Vilniaus ir Talino oro uostuose.
„Jau kelis dešimtmečius Europos aviacijos pramonė išgyvena didelę konkurenciją. Matėme, kaip konsoliduojasi oro bendrovės, nemokumo atvejų.
Ši tendencija išliks, Europos rinka ir toliau bus fragmentiška, o pagrindinis dėmesys skiriamas saugiam susisiekimui užtikrinti. Šiuo metu oro linijų efektyvumas yra kaip niekad svarbus, kad oro bendrovės ir toliau siūlytų prieinamas kainas keleiviams ir išliktų konkurencingos“, – aiškino „Air Baltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.
Jis pabrėžė, kad skraidyti šiandien yra daug pigiau, nei kad buvo prieš 10 ar 20 metų. Atsiveria naujos rinkos, formuojasi nauji keleivių segmentai, o dėl to esama aviacijos infrastruktūra patiria spaudimą.
„Keli oro uostai – ir ne tik pagrindiniai susisiekimo centrai – pasiekė savo pajėgumų ribą, todėl oro transporto bendrovėms sunku augti didelės paklausos rinkose“, – aiškino M.Gaussas.
Kaip pavyzdžius jis nurodė Londono Getviko, Amsterdamo ar Varšuvos oro uostus. Oro bendrovės vadovas pabrėžė, kad praėjusią vasarą visos Europos oro linijos patyrė vėlavimų dėl oro navigacijos darbuotojų trūkumo ir neefektyvios sistemos.
Neslepia didžiulių ambicijų
M.Gaussas pabrėžė, kad Latvijos kompanija itin didelį dėmesį skiria ne tik savo šaliai, bet ir kaimyninių Lietuvos ir Estijos rinkai.
„Nuo spalio pabaigos vienas iš „Airbus A220-300“ įsikurs Vilniuje. Tai užtikrins didesnį komfortą keleiviams, padidins efektyvumą, leis sutaupyti iki 22 proc. degalų daugiau, palyginti su „Boeing 737“.
Ateityje „Air Baltic“ sieks ir toliau užtikrinti geriausią susisiekimą su ir iš Baltijos šalių, siūlydama daugiau skrydžių iš visų trijų Baltijos šalių sostinių. Mes ir toliau stengiamės daryti tai, kas būtina, kad „Air Baltic“ taptų rinkos lydere regione“, – lrytas.lt sakė M.Gaussas.
Tačiau ne visi nusiteikę taip optimistiškai.
Kaip jau skelbta, Į Lietuvą skraidinanti Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ 2019 metus planuoja baigti mažiau optimistine nata, nei buvo planuota anksčiau. Kompanija pranešė, kad galutinis 2019 metų pelnas (EBITDA) galėtų būti bent 2-3 proc. mažesnis nei planuota. Pagrindinė nuosaikesnių prognozių priežastis – itin agresyvi konkurencija dėl Europoje vykstančių skrydžių, žemų sąnaudų oro linijų spaudimas, augančios kuro kainos.
Žemų sąnaudų bendrovės niro į aršią kovą
Lietuvos rinkoje įnirtingai konkuruoja du žemų sąnaudų oro vežėjai – „Ryanair“ ir „Wizz Air“, pasidalinę reikšmingą trijų oro uostų pyrago gabalą.
„Ryanair“ rimtų bėdų sukėlė problemos dėl „Boeing 737 MAX“ lėktuvų, kuriais skraidyti dėl aviakatastrofų buvo uždrausta. Kompanija pranešė apie ketinimus uždaryti bent keletą savo bazių.
Dėl šios situacijos „Ryanair“ vasaros augimo tempas sumažėjo nuo septynių procentų iki trijų. Bendrovė prognozuoja, kad 2020-2021 metais keleivių skaičius sumažės iki 157 mln., kai ankstesniais metais šis skaičius siekė 162 mln.
Apie problemas aviacijos sektoriuje kalbėjo ir „Wizz Air“ atstovas.
„Aviacijos rinka pastaruosius 10–15 metų sparčiai augo daugiausia dėl žemų sąnaudų oro linijų bendrovių.
Tačiau su aviacija siejama Europos infrastruktūra, kuriai priklauso oro erdvės reguliuotojai ir oro uostai, bei orlaivių gamintojai nepalaikė tokio pat augimo tempo. Šis su oro linijų bendrovėmis nesusijęs plėtros skirtumas sukuria stabdžius rinkoje ir lemia dažnėjančius vėlavimus ar skrydžių atšaukimus“, – aiškino „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andras Rado.
Vengrų oro bendrovė „Wizz Air“ skrydžius iš Vilniaus pradėjo vykdyti 2011 metais.
„Ir nuo to laiko Lietuva bendrovei yra svarbi rinka. Per pastaruosius aštuonerius metus aviakompanija nuolat plėtė savo tinklą ir šiuo metu iš visų trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – siūlo skrydžius 28 kryptimis į 15 valstybių.
„Wizz Air“ nuolat ieško naujų galimybių tolesnei skrydžių tinklo plėtrai iš Lietuvos. Todėl džiaugiamės, kad jau šį rudenį „Wizz Air“ pradės skrydžius dar dviem naujomis kryptimis – iš Vilniaus į Elato Izraelyje ir Londono Sautendo oro uostus“, – lrytas.lt sakė A.Rado.
Suprato, kad išaugo drabužį
Kaip rodo statistika ir tarptautinių ekspertų prognozės, Lietuvos oro uostai jau artimiausiais metais išaugs savo rūbą. Šiemet ir kitais metais bus pertvarkomi tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Palangos oro uostai. O pagrečiui rengiamasi ir naujo oro uosto statybai, tiesa, kaip neseniai „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos oro uostų (LOU) įmonės generalinis direktorius Marius Gelžinis, jo gali prireikti tik po keliolikos ar poros dešimčių metų.
Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų galima tiesiogiai skristi beveik šimtu krypčių ir pasiekti 27 šalis. Pernai trijuose oro uostuose aptarnauta 6,3 mln. keleivių, įvykdyta 61 tūkst. skrydžių. 2018-ieji buvo geriausi metai per visą bendrovės istoriją.
Jau prasidėjusių ar netrukus prasidėsiančių pertvarkų rezultatas – trys oro uostai galėtų priimti 10 mln. keleivių. Anot M.Gelžinio, daugiausia LOU galėtų priimti 14 mln. keleivių per metus.
Jis pasidžiaugė, kad daugėja kompanijų, kurios Vilniaus ar Kauno oro uostuose laiko savo orlaivius.
„Neturėdami nacionalinės oro bendrovės, stengiamės pritraukti bazinių vežėjų, kurie pas mus laikytų savo orlaivius. Skaičiuojama, kad vienas orlaivis tokiu atveju generuoja 300-400 tūkst. keleivių srautą ir skraido trimis ar keturiomis kryptimis.
Oro vežėjų pritraukimui jau turime konkrečių priemonių, kurias, įtraukdami daugybę partnerių, taikome skatindami jų veiklą“, – „Lietuvos rytui“ sakė LOU vadovas.
