Įmonės vadovo Rolando Viršilo teigimu, geresnį finansinį rezultatą pavyko pasiekti dėl išaugusių „Premium“ segmento gėrimų pardavimų bei žymiai – net 61 proc. išaugusio eksporto.
Pristatydamas šiųmečius „Carlsberg“ rezultatus Baltijos šalyse R. Viršilas pabrėžė, kad aludarių rezultatus nemaža dalimi lėmė ir vadinamasis Baltijos akcizų karas.
Iki šiol visose trijose valstybėse buvo panaši rinkos reguliavimo politika – nors ir skirtingais greičiais, tačiau judėta viena kryptimi. Tačiau per šią vasarą kiekviena valstybė pasuko savu keliu.
Pasak „Carlsberg“ Baltijos šalių vadovo, šį akcizų karą akivaizdžiai pralaimi Latvija, mat estai susigrąžino tiek savo pirkėjus, tiek atvykstančiuosius iš Suomijos. Tuo metu Lietuvoje fiksuojamas stipriojo alkoholio pardavimų augimas, tad aludariai vis daugiau dėmesio skiria eksportui ir pozicijų plėtimui gaiviųjų gėrimų rinkoje.
Sumažinusi akcizą alkoholiui, Estija susigrąžino turistus iš Suomijos bei padidino akcizo surinkimą. Vien rugpjūtį alaus pardavimai čia augo 45 proc., o pasienyje su Suomija net 2,2 karto. Liepą akcizo už alkoholį surinkimas, palyginus su pernykšte liepa, padidėjo 59 proc.
Tuo metu Latvijos sprendimas sumažinti akcizą tik stipriajam alkoholiui estų ir suomių pirkėjų neišlaikė. Rugpjūtį akcizo surinkimas čia buvo 11 mln. eurų mažesnis nei planuota. Mokestinis eksperimentas lėmė, kad alaus rinka susitraukė 20 proc. – tiek pat mažėjo ir akcizo pajamos už alų.
„Gerai, kad Lietuva nešoko į šią akcizo grumtynes, nes matome, kad jau ketvirtus metus iš eilės alaus rinka traukiasi. Pagal VMI duomenis, šiemet ji mažėjo 0,9 proc., tuo pat metu stipriojo alkoholio pardavimai augo 18 proc.
Galime pasiguosti nebent tuo, kad rinkos traukimasis lėtėja, mat užpernai ji traukėsi 14,5 proc., o pernai – 9,5 proc.“, – pasakojo R. Viršilas.
Skirtingos kiekvienos iš Baltijos šalių rinkų dinamikos lėmė, kad „Carlsberg“ pavyko kilstelėti pardavimo pajamas Estijoje (4proc.) ir Lietuvoje (3 proc.), o Latvijoje jos mažėjo 4 proc.
Lietuvos alaus rinkoje ir toliau pigesnio, ekonominės klasės alaus kasmet perkama vis mažiau, tačiau daugėja, nors ir ne itin smarkiai, brangesnio, vadinamosios premium klasės alaus, pardavimai. Šiemet jie sudarė trečdalį rinkos vertės.
Populiariausi, vidutinės kategorijos gėrimai išlaiko savo dalį ties 40 proc. riba. Dar vienas svarbus veiksnys – nealkoholinis alus. Lyginant su pernai, Lietuvos gyventojai įsigijo 200 tūkst. litrų nealkoholinio alaus daugiau – iš viso 3,5 mln. litrų. Nuo 2016 m. šalies gyventojų įsigytas nealkoholinio alaus kiekis išaugo 320 proc.
Lietuvoje „Carlsberg“ rezultatai lieka stabilūs. „Švyturiui-Utenos alui“, kaip ir pernai, priklauso 42 proc. alaus rinkos vertės, panašiai šalyje parduota ir gėrimų – 80 mln. litrų. Tiesa, kasmet vis didesnę jų dalį sudaro nealkoholiniai gėrimai.
„Nors ir aiškiai pirmaujame Lietuvos rinkoje, tačiau to neužtenka norint tvirtai stovėti ant kojų. Dėl to tiek mes, tiek kiti Lietuvos aludariai eksportuoja vis daugiau gėrimų. Jau dabar išvežame daugiau nei dešimtadalį savo produkcijos. Šiemet labiausiai didinome eksportą į Rusiją, toliau tvirtinome pozicijas Afrikoje bei atradome daugiau erdvės Azijos rinkose“, – teigia R. Viršilas.
Šiemet eksportą įmonė paaugino 61,8 proc. – iki 9,49 mln. litrų. Labiausiai – 115 proc. – padidintas eksportas į Rusiją. Tą lėmė prasidėjęs bendradarbiavimas su alaus darykla „Baltika“ – didžiausia „Carlsberg“ grupės darykla Rusijoje ir Rytų Europoje.
Smarkiai – 100 proc. – augo produkcijos eksportas į Ganą – trečią pagal dydį bendrovė eksporto rinką. Ketvirtoji pagal dydį eksporto rinka tapo Jungtinė Karalystė, eksportas į kurią didėjo 73 proc.
