„Daugybė žmonių lankosi parke, apžiūrinėja ir išlikusius dvaro sodybos pastatus. Ypač gausu būna lankytojų savaitgaliais, kai geras oras.
Jei bevaikščiodama pamatau, kad menų mokyklos verandoje būriuojasi žmonės, atidžiau pasižvalgau, ar ten nėra ir mano pažįstamų.
Žinau, kad čia dažnai atvažiuoja buvę Žemės ūkio technikumo auklėtiniai, jiems tai yra svarbi susitikimų vieta. „Raudonieji rūmai“ – taip mes juos anksčiau vadindavome. Sovietmečiu šis pastatas nebuvo nutinkuotas. Jis sumūrytas iš tokių pačių raudonų plytų, kaip ir jo užnugaryje esanti „muzikantinė“, – pasakojo P.Barauskienė.
Stebėjo virsmą
„Muzikantinė“ – tai pagrindinis iki šių dienų išlikęs Oginskių dvaro pastatas, kuriame XIX ir XX amžių sandūroje veikė kunigaikščio Bogdano Oginskio muzikos mokykla. Šiuo metu tai muziejus, kuriame įsikūrė Oginskių kultūros paveldo globos draugija ir kamerinio teatro klubas.
„Raudonieji rūmai“ šiuo metu priklauso mokiniams – tai Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla. Tačiau Oginskių laikais tai buvo muzikos mokyklos bendrabutis, o sovietmečiu jo laiptais aukštyn-žemyn šaudė būsimieji agronomai.
P.Murauskienė pasakojo, kaip ji, vos baigusi agronomijos studijas Kaune, gavo paskyrimą į Rietavo Žemės ūkio technikumą ir jame dėstytojavo kelis dešimtmečius.
„Šešerius metus iki Nepriklausomybės atkūrimo technikume dirbau direktorės pavaduotoja valdymui. Tuo metu jame vykdavo įvairūs agronomų, mechanikų, elektrikų kursai. O vėliau prasidėjo virsmas – viskas keitėsi mano akyse. Dvaro sodybos pastatus vieną po kito buvo pradėta restauruoti“, – užsiminė moteris.
Greta menų mokyklos yra dar vienas Oginskių dvaro sodybos pastatas – buvusi oficina arba tarnams gyventi skirtas pastatas. Dabar tai Rietavo palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.
O štai buvusi dvaro alaus darykla su į aukštį iškeltu vandentiekio bokštu yra tapusi tiesiog „daugiabučiu“.
Renka magnetukus
„Keliaujame po Lietuvą ir renkame magnetukus. Rietavas yra viena lankytinų vietų, kuriame jie dalinami. Iš magnetukų galima sulipdyti visą Lietuvos žemėlapį“, – tuomsyk užkalbintos merginos ilgokai trypčiojo prie buvusios Oginskių dvaro karietinės manydamos, kad sekmadienio vidurdienį jo darbuotojai tiesiog atsitraukė pietums. Kol galop telefonu išsiaiškino, kad magnetukų galima gauti ir poroje miesto kavinių.
Dvaro karietinė-arklidė buvo labiausiai apleistas iš Oginskių laikų išlikęs pastatas. Architektas Luko Rekevičiaus ir Rietavo savivaldybės pastangomis jis buvo atnaujintas, sutvarkyta ir jį supanti aplinka.
Karietinėje dabar yra įrengta nedidelė salė repeticijoms, kameriniams renginiams, pagalbinės bei rekvizitų patalpos. Po restauracijos jame duris atvėrė konferencijų bei koncertų salės, vaikų biblioteka. Prie pastato esančio tvenkinio įrengtas amfiteatras, kad žiūrovai galėtų klausytis saloje koncertuojančių atlikėjų.
Pernai liepą startavęs projektas „Surink Lietuvą“ ir sujungęs visas savivaldybes tęsiasi ir šiemet. Jis persikels ir į kitų metų vasarą, bet šiuo metu juk viskas aprimo. Turistų, kurie visą vasarą zujo po Lietuvą, srautas sumenko, užtat liko kelionių prisiminimai ir juos pakurstančios nuotraukos.
Rietavo dvaro istorija
Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo Rietavo šeimininkais tapo Zubovai. XIX a. pr. Rietavas atiteko Mykolui Kleopui Oginskiui, LDK iždininkui, žymiam politikos veikėjui, kompozitoriui. Jis į Rietavą retai atvykdavo, tad dvarą valdyti pavedė sūnui Irenėjui.
1833 m. Mykolui Kleopui Oginskiui mirus, Rietavą paveldėjo jo sūnus. Marija Oginskienė, pablogėjus sveikatai, išvyko į Italiją. Ten ji mirė 1851 metais.
Rietavo kunigaikščių Oginskių šeimos dvaras suklestėjo XIX a. viduryje, puoselėjamas Irenėjaus ir Bogdano Oginskių. Tuo laiku Rietavas Lietuvoje buvo svarbus kultūros centras. Būtent čia 1892 m. prasidėjo elektrifikacijos istorija Lietuvoje. Rietave buvo įvestas ir pirmasis telefonas, iš čia jo linijos nutiestos į pajūryje buvusias grafų Tiškevičių valdas.
Rietave Oginskių laikais vyko pirmosios Lietuvoje žemės ūkio parodos, daug žmonių susirinkdavo į simfoninės muzikos ir pučiamųjų instrumentų koncertus.
Pasikvietęs architektus ir sodininkus iš Prūsijos, Saksonijos, Irenėjus Oginskis pastatė neorenesanso formų rūmus su vėliavos bokštu ir oranžeriją, vėjo jėgainės bokštą, ūkinius pastatus ir pradėjo statyti bažnyčią.
Rūmai buvo statomi beveik senųjų vietoje. Įveisė parką su tvenkiniais, įkūrė žvėryną, įsteigė ligoninę, mokyklą. Įkūrė senelių ir našlaičių prieglaudą, taupomąją-skolinamąją kasą, pastatė kareivines, ėmėsi miestelio pertvarkymo. 1859 m. įsteigė agronomijos mokyklą.
I.Oginskio didžius darbus sutrukdė 1863 m. sukilimas, kurį kunigaikštis aktyviai rėmė, ir netikėta jo mirtis, o gal slaptas pasitraukimas į užsienį – iki šiol tai viena didžiausių Rietavo mįslių.
Jo darbus tęsė sūnūs Bogdanas ir Mykolas. Jie baigė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios statybą, atidarė veterinarijos kliniką, įsteigė pirmąją Lietuvoje profesionalią muzikos mokyklą.
1873 m. Mykolas Oginskis persikėlė į Plungės dvarą. Likęs Rietave Bogdanas Oginskis (1848 – 1909) įkūrė baldų fabriką, geležies liejyklą, odų gamybos įmonę, kelis malūnus ir lentpjūves.
1883 m. prie muzikos mokyklos įkurtas 60 žmonių simfoninis orkestras.
Mirus broliui Mykolui, Bogdanas labai išgyveno ir susirgo. Broliai palaidoti Rietavo Aušros vartų koplyčioje. Vėliau Rietavo dvaras atiteko Oginskių giminaičiams, Zaluskiams, Visockiams.
Dvaro rūmai labai nukentėjo per 1909 m. kilusį gaisrą, sunaikinusį vertingus meno kūrinius, biblioteką.
Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai apiplėšė dvarą, išvežė muzikos instrumentus, likusias meno vertybes. Vėliau apleistas, niekieno netvarkomas Rietavo dvaras sparčiai nyko. Dar 1927 m. rūmai buvo nugriauti.
Visą XX amžių Rietavo dvaras buvo tik niokojamas.
Istorija parengta pagal Kultūros paveldo departamento pateiktą informaciją
