Daugybė lenkų prieš keliolika metų buvo susigundę imti paskolas nekilnojamajam turtui pirkti Šveicarijos frankais, nes tuomet joms buvo taikomos gerokai mažesnės palūkanos, nei skolinantis zlotais.
Bankininkai tada baiminosi dėl zloto kurso stabilumo, todėl paskolas nacionaline valiuta suteikdavo brangiau.
Siekdami privilioti klientų keli bankai plačiai reklamavo galimybę skolintis frankais, aiškino, jog tai viena stabiliausių valiutų pasaulyje.
Turėjo daugiau mokėti
Tačiau prasidėjus finansų krizei tokiomis vilionėmis susigundę klientai labai pasigailėjo, nes Šveicarijos franko kursas zloto, kaip ir kitų valiutų, atžvilgiu smarkiai pakilo. Todėl padidėjo ir skolininkų įmokos.
Negana to, bankai pakėlė ir palūkanų normas. Jau tuomet kilo įtarimų, kad tai nėra visiškai teisėta, nors sutarčių prieduose buvo įrašyta nuostata, kad bankas turi teisę vienašališkai jas keisti. Todėl paskolas paėmę asmenys bankams privalėjo sugrąžinti 30–70 procentų daugiau, nei buvo įsipareigoję.
Pasipiktinę klientai ėmė rengti protesto akcijas, o keli – ir bylinėtis teismuose. Drąsiausia buvo Justyna Dziubak, paprašiusi, kad Varšuvos teismas kreiptųsi patarimo į ETT Liuksemburge.
Teks atlyginti nuostolius
Išnagrinėjęs J.Dziubak bylą ETT paskelbė bendrą nutartį dėl visų užsienio valiuta suteiktų paskolų Lenkijos bankuose – paskelbta, kad vienašališkas bankų sprendimas didinti palūkanų normas buvo neteisėtas.
Todėl skolininkai galės reikalauti arba perskaičiuoti jas iš naujo, arba nutraukti paskolos sutartį. Tiesa, tai bus galima padaryti tik per teismą.
Tai, kad ETT nepriėmė sprendimo, automatiškai įpareigojusio bankus teisingai perskaičiuoti palūkanų normas, tapo savotišku išsigelbėjimu Lenkijos bankams. Pastarieji gąsdino, jog gali tekti klientams grąžinti 60 mlrd. zlotų (13,9 mlrd. eurų), o tai galėtų sukelti bankinę krizę.
Dabar manoma, kad bankai privalės grąžinti apie 20 mlrd. zlotų (4,6 mlrd. eurų), ir tai ne iš karto, o maždaug per dešimtmetį, nes bylų nagrinėjimas teismuose tikrai užsitęs. Be to, gali būti, kad bankininkai Lenkijos teismų sprendimus skųs tam pačiam ETT, todėl nagrinėjimas truks itin ilgai.
Įklimpo ir premjeras
Iš viso Lenkijoje būsto paskolas Šveicarijos frankais buvo paėmę 792 tūkst. asmenų. Jų dar neišmokėjo apie 458 tūkstančiai, kurių dauguma greičiausiai ir kreipsis į teismus.
Daugiausia tokių paskolų suteikė keturi bankai: PKO, „Millennium“, „mBank“ ir „Getin Noble Bank“.
Pastarajam bylinėjimasis gali baigtis dideliu akcijų nuvertėjimu, nes šis bankas net 23 procentus paskolų išdavė frankais.
Opozicijos lyderis Grzegorzas Schetyna Liuksemburgo teismo nuosprendį prilygino premjero Mateuszo Morawieckio nuteisimui.
Mat premjero vadovautas bankas „BZ WBK“ irgi buvo suteikęs plėšikiškų kreditų už 2,3 mlrd. zlotų (531 mln. eurų). Įdomu, kad M.Morawieckis stengėsi tai nuslėpti ir tvirtino, kad jo bankas kreditų frankais neteikdavo.
Mėgina bylinėtis
Mūsų šalyje būsto paskolas Šveicarijos frankais kurį laiką teikė tik „Nordea“ (dabar – „Luminor“). Tokių kreditų buvo išduota apie 200.
Pabrangus frankui nepatenkinti klientai reikalavo, kad paskolos būtų konvertuotos pagal jas išduodant galiojusį kursą. Kol kas bylos tęsiasi teismuose.
