Šiemet baigiasi sutartis dėl maždaug 21 tūkst. valstybinių kelių priežiūros. Ja iki šiol užsiimdavo regioninės įmonės, kurios 2017 m. lapkritį buvo sujungtos į vieną valstybinę bendrovę. Nors tokios vertės paslaugai, teisininkų įsitikinimu, reikėtų skelbti konkursą, LAKD neketina to daryti.
„Konkursas skelbiamas nebus. Sutartis bus sudaroma su „Kelių priežiūra“ vadovaujantis Kelių įstatymo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimo pagrindu. Sprendimo dėl kelių priežiūros liberalizavimo Susisiekimo ministerija dar nėra priėmusi“, – teigiama direkcijos atsakyme „Lietuvos rytui“.
Bet teisininkai tokiuose samprotavimuose pasigedo logikos.
„Nė vienas iš teisės aktų nenumato išimties iš Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimo. Taip pat niekur nėra numatyta, jog būtent „Kelių priežiūra“ turi išimtines teises teikti šias paslaugas arba kad jos gali būti perkamos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo“, – aiškino advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partneris Marius Juonys.
Pasak jo, „Kelių priežiūra“ yra akcinė bendrovė – tokia pat įmonė kaip ir kitos, veikiančios šiame sektoriuje, tačiau jokiame teisės akte nėra nuostatų, kad ji turėtų monopolines teises.
„Savivaldybės kelių priežiūros paslaugą perka viešųjų pirkimų būdu. Net maistas mokykloms perkamas skelbiant konkursus.
O čia valstybė dovanoja 80 mln. per metus net nepasitikrinusi, ar rinka nepasiūlytų geresnės kainos“, – stebėjosi M.Juonys.
Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Rimvydo Gradausko, sprendimas patikėti kelių priežiūrą valstybės įmonei be konkurso primena vidaus sandorius, su kuriais valdantieji bent jau žodžiais dedasi smarkiai kovojantys.
„Anksčiau tie konkursai vykdavo labiau dėl akių, nes juos vis tiek laimėdavo regioninės kelių priežiūros įmonės.
Galbūt ir dabar, jei toks viešasis pirkimas būtų paskelbtas, dauguma kelininkų bendrovių atsisakytų dalyvauti.
Tačiau kol šioje srityje neveikia rinkos dėsniai, tol nėra aišku, ar tikrai skiriama suma, siekianti 79 mln. eurų per metus, yra normali.
Galbūt pinigų per mažai, nors juos gaunantys nesiskundžia, o gal kaip tik per daug?“ – svarstė R.Gradauskas.
Šia veikla užsiimančių kelininkų daugiausia darbų laukia žiemą, kai tenka valyti, barstyti kelius, vasarą – šienauti pakeles ir užsiimti kitokia priežiūra.
„Daug ką lemia orai. Jei žiema prasidės jau spalį ir truks iki kovo, išlaidos laukia tikrai didelės.
Bet pastarosios žiemos buvo palyginti švelnios ir trumpos. O kasmet skiriama suma lieka visiškai tokia pati“, – kalbėjo asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
