Gyventojai, nusprendę dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, klausia: kokių veiksmų reikia imtis norint įsitraukti į renovacijos procesą?
Būsto atnaujinimą gali inicijuoti ne tik savivaldybė, bet ir patys gyventojai, paskirdami savo atstovą, kuris tampa projekto administratoriumi. Juo gali būti bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinei veiklai atstovaujantis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotasis asmuo.
Projekto administratorius prižiūri visus daugiabučio atnaujinimo etapus, rūpinasi projekto finansavimu, bendrauja su gyventojais, statybos darbų rangovais, techniniais prižiūrėtojais ir kitais renovacijos proceso dalyviais.
Jeigu projekto administratorius savo pareigas vykdo netinkamai, gyventojai daugumos sprendimu gali jį pakeisti. Svarbu paminėti, kad šioje programoje gali dalyvauti tik daugiabučių klasifikaciją atitinkantys pastatai – trijų ar daugiau butų gyvenamieji namai. Taip pat būstas turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus.
Prieš renovaciją – du svarbūs žingsniai
Norint pradėti renovacijos procesą pirmiausia turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas. Pirmajame susirinkime jo organizatorius turi apibendrinti informaciją apie namo būklę, aptarti priemones, kurias reikėtų įgyvendinti per renovaciją, paaiškinti būsto atnaujinimo finansavimo sąlygas ir išsiaiškinti visus gyventojams kylančius klausimus.
Per susirinkimą arba po jo gyventojai balsuodami turi pritarti renovacijai (ne mažiau nei 55 proc. butų savininkų).
Kitas ne ką mažiau reikšmės turintis žingsnis – investicijų plano rengimas. Jame numatomos namo atnaujinimo priemonės ir jų kaina, o plano rengimu rūpinasi jo rengėjas ir projekto administratorius. Šį planą būtina patvirtinti gyventojų susirinkime, o butų savininkams pritarus administratorius turi kreiptis į finansinę instituciją dėl kredito suteikimo.
Valstybės parama – ne mažiau kaip 30 proc.
Daugiabučiams atnaujinti išduodamos lengvatinės paskolos, kurių sąlygos yra geresnės nei įprastų kreditų – jų metinės palūkanos siekia vos 3 proc. pirmiems 5 metams, o maksimalus paskolos grąžinimo laikotarpis yra 20 metų.
Valstybė kompensuoja 30 proc. butų savininkų investicijų renovuojant daugiabutį, o papildomi 10 proc. finansavimo yra suteikiami išskirtinėms priemonėms – balansininiams ventiliams ant stovų įrengti, neautomatizuotam šilumos punktui modernizuoti ir kitoms.
Taip pat visiems gyventojams valstybė 100 proc. padengia atnaujinimo projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas.
Tuo metu socialiai remtiniems gyventojams valstybė rodo išskirtinį dėmesį – šildymo kompensaciją gaunantiems gyventojams padengiamos visos renovacijos išlaidos. Tiesa, tokie butų savininkai privalo pritarti būsto atnaujinimui per balsavimą.
Kviečia teikti paraiškas
Gyventojai, norintys dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kurią administruoja Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), turėtų suskubti – paraiškų BETA lauks iki 2020-ųjų sausio 31 dienos. Agentūros padalinius, priimančius paraiškas, gyventojai gali rasti kiekviename Lietuvos regione.
BETA specialistai vertindami paraiškas šio kvietimo metu prioritetą teiks projektams, kurie atnaujinimo procesą pradės vykdyti anksčiau – parengs investicijų planą ar net bus gavę leidimą statyboms. Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama daugiabučiams, įtrauktiems į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.
Šio kvietimo metu Aplinkos ministerija daugiabučiams atnaujinti yra numačiusi skirti 150 mln. eurų, iš kurių net 50 mln. eurų bus skiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Aplinkos ministerija jau septintą kartą kviečia teikti paraiškas atnaujinti savo daugiabutį.
