Tai reiškia, kad į Lietuvą iš trečiųjų šalių (ne ES valstybių) keliautojai negalės įvežti augalų ar augalinių produktų be specialių dokumentų.
Mat ES griežtina fitosanitarinę tvarką, kuri numato priemones, užkertančias kelią pavojingų kenkėjų plitimui.
Su augalais – ir kenkėjai
Kasmet ES vidaus rinkoje gabenama ar iš trečiųjų šalių importuojama milijardai augalų ir jų produktų, bet juos niokojantys kenkėjai nesustoja prie muitinės.
Prekyba augalais, sodinukais, gėlėmis ar sėklomis susijusi su tam tikromis grėsmėmis žemės ūkiui. Kartu su tokiomis prekėmis ar netgi mediniais padėklais iš vienos valstybės į kitą gali būti atgabenta augalų kenkėjų ar pavojingų ligų užkratų.
Tai rizikinga, nes kenkėjai gali pridaryti žalos ir žemės ūkiui, ir miškams, o kartu – ir visai ekonomikai. Augalai yra ir žmonių, ir gyvūnų maisto grandinės dalis bei natūrali mus visus supanti aplinka. Todėl jų ligų protrūkiai daro pražūtingą poveikį mūsų gyvenimo kokybei.
Augalų ligos gali sukelti nuostolių ir stambiems, ir smulkiems ūkininkams, prekybininkams, padaryti neigiamą poveikį maisto kokybei, miškams ir parkams.
Padaro didžiulę žalą
Jungtinės Tautos 2018 metų gruodį paviešino informaciją, kad dėl žalingos kenkėjų veiklos visame pasaulyje prarandama iki 40 procentų augalinio maisto.
Kalbant apie ekonominę vertę, vien tik augalų ligos pasaulinei ekonomikai kainuoja apie 200 mlrd. eurų per metus, o invaziniai kenkėjai, tokie kaip vabzdžiai, – dar per 60 milijardų eurų.
Europos Sąjungos valstybės irgi kenčia nuo įvairiausių augalų ligų ir kenkėjų. Italijoje dėl viską siaubiančios bakterijos ‘Xylella fastidiosa’ nyksta alyvmedžiai. Vadinamieji pušiniai stiebiniai nematodai Portugalijoje sunaikino milijonus pušų. Nuo bulvių puvinio nuolatos kenčia Lenkija.
Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kokie pavojai gali grėsti augalams dėl sunkiai valdomo kenkėjų plitimo su augalais ar kitais produktais.
Kenkėjams – naujos užkardos
Lietuva dėl savo geografinės padėties kol kas išvengia daugelį pasaulio valstybių kamuojančių vabzdžių bei kitų kenkėjų invazijos, bet įvairios ligos ar kenkėjai neturi sienų.
Intensyvėjanti prekyba tik didina tokią riziką.
Ją norima kuo labiau sumažinti, tad yra griežtinama fitosanitarinė kontrolė. Prieš trejus metus Europos Sąjungos institucijose priimtas teisės aktas, kuris dar vadinamas Augalų sveikatos reglamentu, visose ES valstybėse, taigi ir Lietuvoje, įsigalios gruodžio 14-ąją.
Taip siekiama, kad kartu su importuojamomis prekėmis iš trečiųjų šalių į ES valstybes patektų kuo mažiau augalų kenkėjų ir ligų.
Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas sakė, kad pasaulio valstybės supranta, jog didesnis dėmesys augalų sveikatai reiškia mažesnius derliaus nuostolius, efektyvesnę kovą su skurdu ir badu pasaulyje, tvaresnę žemdirbystę.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė 2020 metus Tarptautiniais augalų sveikatos metais. Taip tikimasi padidinti visuomenės ir politikos formuotojų dėmesį augalų sveikatos iššūkiams.
Pasak S.Fedotovo, tokia iniciatyva – tai galimybė atkreipti viso pasaulio visuomenės dėmesį į būtinybę puoselėti ir stiprinti augalų sveikatą.
Ką reikia žinoti keliaujantiems iš ne ES šalių?
– Naujų reikalavimų teks laikytis ne tik verslo įmonėms, bet ir keliaujantiems žmonėms. Svarbiausias pokytis, kurį svarbu visiems įsidėmėti, – norint iš trečiųjų šalių atsivežti sodinukų, sėklų, gėlių, vaisių, daržovių, reikės pasirūpinti augalų sveikatą įrodančiu dokumentu – fitosanitariniu sertifikatu.
– Jį bus galima gauti iš tų šalių, iš kurių vykstama į Eu- ropos Sąjungos valstybes, už fitosanitariją atsakingo- se institucijose.
– Toks dokumentas bus išduodamas atlikus tyrimus ir nustačius, ar augalai yra saugūs: ar juose nėra bakterijų, virusų, grybų, vabzdžių ar kitokio užkrato, naikinančio augalus ar sukeliančio jų ligas.
– Neturintiems tokio dokumento keleiviams nebus leidžiama į ES įsivežti augalų ar augalinių produktų. Kitaip sakant, jokių sėklų, gėlių, vaisių ir daržovių, nesvarbu, kokiais kiekiais, jeigu nebus augalų sveikatingumą įrodančio dokumento.
– Išimtis bus taikoma tik penkių rūšių vaisiams – ananasams, kokosams, durijams, bananams ir datulėms. Šiems vaisiams sertifikato nereikės.
– Numatomi pokyčiai palies ir verslą, nes įvežant tokius krovinius į Lietuvą ar kitas ES šalis įmonės turės specialioje ES importo kontrolės sistemoje „Trace NT“ iš anksto deklaruoti krovinį.
– Bus būtina užpildyti augalų sveikatos įvežimo dokumentą ir tik tada vykti į patikrą pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos poste. Po atlikto krovinio patikrinimo šis dokumentas bus papildomas fitosanitarijos posto pareigūno išvada.
– Tada įmonės krovinį su šiuo dokumentu turės pateikti muitinės pareigūnams, kurie atliks tolesnes muitinės procedūras (išleidimą į laisvąją rinką, tranzito procedūras).
– Planuojama, kad ateityje bus pereita prie elektroninės tokio dokumento versijos.
