Šioje byloje kurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti kaltinama bendrovė „Panevėžio keliai“ ir jos techninis direktorius Vilius Gražys bei jo pavaduotojas Eitautas Vanagas.
Kaltinimai piktnaudžiavimu pareikšti ir tuomečiams valstybinės įmonės „Automagistralė“ vadovui Vladislavui Moliui bei jo pavaduotojui Kazimierui Eirošiui.
Kai ši įmonė buvo reorganizuota į „Kelių priežiūrą“, jos skyriaus viršininkas Sigitas Kankevičius ir vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Veniaminas Kiljonas irgi įklimpo – jiems pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu.
Kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pateikti ir buvusiam Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojui Eduardui Grinaveckui ir įmonės „Problematika“ darbuotojui Andriui Kumpikevičiui.
Kaltinamąjį aktą perskaičiusi prokurorė teigė, kad sukčiaudami kelininkai laimėdavo konkursus į sostinę iš Panevėžio vedančiai magistralei remontuoti ir taip kraudavosi didelį pelną.
Išgirdę, kuo yra kaltinami, teisiamieji kaltais neprisipažino. Jie parodymus sutiko duoti po visų liudytojų apklausos, o tai nutiks dar negreitai. Liudytojų yra kelios dešimtys, tad jų apklausai prireiks kelių posėdžių.
Per pertrauką teisiamieji vienas kitam pusbalsiu komentavo prokurorės kalbą: „Kokias pievas ji čia šneka?“
Paklaustas, kodėl atsidūrė teisiamųjų suole, kaltinamasis K.Eirošius tarstelėjo: „Politika.“
Paprašytas patikslinti, ką turi omenyje, jis rėžė, kad buvo nurodymas vyresnius darbuotojus, pradirbusius dešimt ir daugiau metų, išvaryti iš darbo. To esą siekė tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Įtariama, kad maždaug 1,5 mln. eurų vertės kelio Vilnius–Panevėžys trijų ruožų remonto darbų konkursus „Panevėžio keliai“ laimėjo neteisėtai.
Manoma, kad panevėžiečių bendrovės atstovai sukurstė „Automagistralės“ vadovus ir padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba.
Su pastarųjų žinia „Panevėžio kelių“ atstovai esą parengė specialiai sau palankius tų kelio ruožų projektinius dokumentus, kurie buvo panaudoti rengiant konkursus. Netgi buvo nurodytos darbų kainos.
Prokurorė tikino, kad panevėžiečiai netinkamai atliko darbus – nebuvo sustabdytas tolesnis kelio deformavimas, atsirado provėžų.
Dėl neracionalaus lėšų panaudojimo Automobilių kelių direkcija esą patyrė 47,5 tūkst. eurų nuostolį.
