Nekilnojamojo turto ekspertai sako: žemės sklypai pajūryje – vieni brangiausių ir paklausiausių šalyje, tačiau juos pagal įstatymą įsigyti gali ne visi. Konstitucija ir Žemės įsigijimo įstatymas draudžia pirkti žemes vadinamųjų trečiųjų šalių asmenims. Tačiau praktika rodo, kad apeiti draudimus nesudėtinga – žemės sklypus Lietuvos pajūryje Rusijos ir Baltarusijos piliečiai ne kartą įsigijo mūsų šalyje įkurdami įmones.
„Buvo galimybė steigti fiktyvią uždarą akcinę bendrovę, nustatyti ratą veikiančių asmenų ir tos bendrovės vardu buvo galima įsigyti žemės sklypą. Lietuvoje registruota įmonė galėdavo turėti teisę į žemės sklypą, – aiškino nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas. – Prieš kelerius metus, kilus skandalui, teisėsauga ėmėsi tirti tokius žemės įsigijimo sandorius. Vėliau teismai panaikino kelias pirkimo ir pardavimo sutartis ir per įmones pirkti sklypai iš rusų buvo atimti“.
Kaip aiškino Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė, visų atliktų tyrimų vienintelių įmonių akcininkai yra Rusijos Federacijos piliečiai, o įmonės neužsiima tokia ūkine veikla, kuriai būtų reikalingas įsigytas žemės sklypas. Tad visais penkiais atvejais teismas pardavimo sandorius pripažino apsimestiniais, nes jie buvo sudaryti ne su tikrąja šalimi, t. y. Rusijos Federacijos piliečiu, bet su statytiniu asmeniu ar įmone.
Sudaryti dalį tokių sandorių Rusijos piliečiams padėjo Palangos nekilnojamojo turto agentūra „Rolijona“. Jos vadovė Ona Mackevičienė tvirtino tebuvusi tarpininkė sudarant pirkimo ir pardavimo sutartis.
„Nei viena agentūra Lietuvoje nėra atsakinga už šituos pirkinius. Tai Teisingumo ministerija, kuriai priklauso notarai. Ir notarai atsako už šituos veiksmus“, – įrodinėjo O.Mackevičienė.
Nors apie įstatymo landą parlamentarai žino, tačiau jos lopyti neskuba. Sako, labiau kontroliuoti fiktyvius sandorius turi teisėsauga.
„Jeigu trečiųjų valstybių piliečiai įsisteigia ar nusiperka uždarąją akcinę bendrovę, tai faktiškai tampa jų nuosavybe. Jos yra de facto fiktyvios, realiai nieko neveikia. Tik kad jos veikia – prokurorai turi būti aktyvesni“, – mano Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas.
Anot parlamentarų, žemės sklypus superkantys trečiųjų šalių piliečiai gali ne tik legalizuoti nešvarius pinigus, bet ir kelti pavojų nacionaliniam saugumui.
„Jeigu tie verslininkai, kurie per visokias schemas ateina į Lietuvą, superka žemes, ir jeigu jie yra artimesniame ar tolimesniame prezidento Vladimiro Putino lojalių verslininkų sąraše, o galbūt net prisidėję prie imperialistinių avantiūrų, natūralu, kad įsikūrę čia jie gali daryti tam tikrą įtaką ir mums“, – svarstė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Išeina taip, kad įsigis žemę, kur paskui lietuviai toje vietovėje jausis svečiai“, – pridėjo J.Sabatauskas.
Dalis Seimo narių žada aiškintis, ar toks žemės pirkimas pajūryje nepaisant ribojimų yra sistemingas. Paaiškėjus, kad trečiųjų šalių gyventojai pajūrio žemes masiškai superka pasinaudodami landomis įstatymuose, juos žadama griežtinti.
