Statistikos departamentas rugsėjį fiksavo 0,9 proc. metinės rugsėjo infliacijos išankstinį įvertį, kai rugpjūtis pasižymėjo 0,4 proc. mėnesine defliacija. Ekonomistės teigimu, bendrai infliacijos rodiklis Lietuvoje yra sveikas, o mėnesinė infliacija labiausiai užčiuopia sezoninius kainų svyravimus.
„Pirmiausia, žemės ūkio produkcijos sezoniškumas. Natūralu, kad, nuėmus derlių, atitinkamų prekių kainos krinta. Jei derlius pasitaiko prastesnis, tai skatina kainų augimą.
Taip pat pastarieji mėnesiai yra sezoninės kaitos laikas – drabužių ir avalynės prekyboje mėnesiai. Tai ir lentynų valymų, išpardavimų laikotarpis, naujų kolekcijų pristatymai su atitinkamai aukštesnėmis kainomis“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Ekspertės teigimu, nors vasarą buvo nerimauta dėl maisto kainų augimo, to veiksniai, tikėtina, trumpalaikiai.
„Brangstantį maistą lėmė mėsos kainų augimas, o to priežastys daugiausia globalios. Dėl ligų protrūkio Kinijoje išaugo mėsos paklausa šioje šalyje, todėl stengtasi didesnį kiekį eksportuoti į Kiniją. Pasaulyje atsiradus mėsos trūkumui, natūraliai kainos pradėjo kilti. Visgi tikimasi, kad šis priežastingumas greitu metu išnyks“, – teigė ekonomistė.
Pasak I.Genytės-Pikčienės, Lietuvai būdinga aukštesnė paslaugų, ne prekių infliacija, o tokią tendenciją lemia vis dar spartus darbo užmokesčio augimas Lietuvoje.
„Kylantys atlyginimai dėl darbo stokos, tam tikrų specialybių ir paslaugų teikėjų trūkumo skatina spartesnį nei vidutinį paslaugų kainų kilimą“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Priminsime, kad metinės rugsėjo infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 2 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.
Išankstinis mėnesinis vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,9 procento
Rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,4 procento.
