Vejasi Austriją
Lietuva vejasi Austriją, kuri tapo pirmąja Europos šalimi, visiškai uždraudusia piktžolėms naikinti skirtų preparatų su glifosatu naudojimą. Už tokį sprendimą Austrijos parlamentas balsavo liepą. Pagrindinis argumentas – glifosatas sukelia vėžį.
Draudimo aidas atsirito ir iki Lietuvos. L.Balsys maždaug prieš savaitę užregistravo Augalų apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama atsisakyti glifosato turinčių augalų apsaugos preparatų. Manoma, kad ją Seimas imsis svarstyti jau šią sesiją.
Lietuviai neskubės teistis
„Europoje juk tos pačios bėdos kaip ir Amerikoje. Tik tiek, kad pas mus niekas nesikreipė į teismus, o ten vėžiu susirgę žmonės herbicidų gamintojams yra iškėlę kone 20 tūkst. bylų. Jie laimi teismus, vadinasi, įrodoma, jog susirgimui vėžiu padarė įtaką kontaktas su glifosatu“, – sakė L.Balsys.
Jo teigimu, tai, kad Europos Komisija yra penkeriems metams – nuo 2017-ųjų iki 2022-ųjų – pratęsusi glifosato galiojimą, dar nereiškia, jog ši medžiaga išteisinta ir reabilituota. Taip pasielgta, kad būtų toliau atliekami jos tyrimai ir, įvertinus gautus rezultatus, būtų priimtas galutinis sprendimas.
„Europoje yra stiprus mokslininkų, ūkininkų, aplinkosaugininkų judėjimas, kilęs siekiant, kad preparatas būtų atšauktas iš rinkos, nes yra kenksmingas.
Poveikis, kurį glifosatas daro augalų ląstelėms, gali būti panašus ir kitiems organizmams. Gali būti, kad glifosatas gali išnaikinti gerąsias žmogaus organizme esančias bakterijas ir taip sukelti vėžį. Būtent tokie tyrimai ir vyksta“, – aiškino L.Balsys.
Jo teigimu, jei jau tokios valstybės kaip Prancūzija, Vokietija bei Austrija kratosi glifosato, nors ten žemės ūkis yra labai stiprus, tai ir Lietuva neprivalo laukti, kol žmonės pradės sirgti ar kol ūkininkai pradės kreiptis į teismus.
Juo labiau kad Lietuvoje dar gausu atvejų, kai ūkininkai herbicidus su glifosatu naudoja ne pagal paskirtį – grūdams prieš javapjūtę subrandinti.
„Ypač nuo glifosato kenčia ekologiniai ūkiai. Mat jų laukus iš chemizuotų ūkių, purškiančių pasėlius, pasiekia foninė tarša – aptinkama glifosato likučių.
Bet aš nesiūlau uždrausti – siūlau susitarti ir atsisakyti glifosatų. Juk pati Europos Komisija siūlo imtis pažangesnių žemdirbystės metodų, kuriuos pasitelkus galima įveikti piktžoles. Už tokį ūkininkavimą ketinama mokėti išmokas – per 130 eurų už hektarą“, – sakė parlamentaras.
Viską lemia emocijos?
Tuo metu Augalų apsaugos asociacijos vadovė Zita Varanavičienė įsitikinusi, kad burbulas dėl glifosato pučiamas specialiai.
Neva buityje yra toksiškesnių produktų – kava, vanilė, skausmą malšinančių vaistų sudedamoji dalis paracetamolis ir kiti.
„Pernai Europos augalų apsaugos asociacijos nariai – žemės ūkiui skirtų produktų gamintojai – paskelbė tyrimų duomenis. Kiek iš daugiau negu pusės milijardo ES gyventojų panoro su jais susipažinti? Mažiau nei 20. Glifosato „ekspertams“ tyrimai nerūpi“, – tikino Z.Varanavičienė.
Anot jos, iš tiesų glifosatas niekur nėra uždraustas. Vokietija ir Prancūzija riboja naudojimą viešosiose erdvėse.
„Austrijos parlamentas priėmė sprendimą visiškai uždrausti glifosatą. Bet apie tą teisės aktą reikia pranešti Europos Komisijai, kuri turi per nustatyą terminą duoti atsakymą Vienai.
Lietuva jau turi patirties su savo pirmuoju Trąšų įstatymu. Kai jis buvo priimtas, Komisija jį pripažino pažeidžiančiu ES teisyną ir rekomendavo pakeisti“, – aiškino Z.Varanavičienė.
Dėl bulvyčių nesuka galvos
Glifosatas yra augalų apsaugos produktų veiklioji medžiaga – piktžolėms naikinti skirtų herbicidų (žinomiausias jų – „Roundup“) sudedamoji dalis.
Ši medžiaga veikia fermentą, kurio yra chlorofilą gaminančiuose organizmuose.
Apie 90 tūkst. puslapių tyrimų duomenų, 3,3 tūkstančio glifosato saugumą patvirtinančių studijų, – tiek jų atlikta vertinant šią medžiagą.
Pasak Z.Varanavičienės, Vokietijos, kaip ataskaitos rengėjos, ekspertų vertinimas, Europos maisto saugos agentūros, Europos cheminių medžiagų agentūros ir kitų pasaulio agentūrų vertinimai, teigiantys, kad glifosatas nesukelia vėžio, yra nubraukiami vienu brūkštelėjimu.
Mat dažniausiai minimos Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) išvados apie galimai kancerogeninį glifosato poveikį.
„IARC įvertino glifosatą kaip galimą kancerogeną. Bet tokio pat vertinimo sulaukė dar apie 70 produktų, pavyzdžiui, raudona mėsa, karšti gėrimai, karštuose riebaluose keptas maistas. Tačiau skandalų nekilo nei dėl gruzdintų bulvyčių, nei dėl keptos jautienos“, – kalbėjo Z.Varanavičienė.
Ji priminė, kad augalų apsaugos produktus registruoja ar autorizuoja kiekvienos ES valstybės narės institucijos. Pavyzdžiui, Vokietijos ekspertai paskelbė išsamų glifosato vertinimą ir pasiūlė jo registraciją atnaujinti 15 metų, tačiau ji buvo pratęsta tik penkeriems.
„Bauginant galima sužlugdyti savus ūkininkus ir maisto produktus importuoti iš tų rinkų, kuriose augalininkystei taikomi reikalavimai ir kartu maisto gamybos sąnaudos yra mažesnės“, – neabejojo Z.Varanavičienė.
Lietuvoje šiuo metu registruoti 195 herbicidai. Iš jų 27 herbicidų sudėtyje yra glifosato.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2016 m. iki šiol glifosato pardavimas sumažėjo daugiau nei perpus.
Tenka paisyti teisės aktų
Pasak eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, Austrijos sprendimas prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.
Viena vertus, ši šalis nepranešė Europos Komisijai apie įstatymo projektą, draudžiantį patekti į rinką augalų apsaugos priemonėms, kuriose yra glifosato.
Antra, ES valstybės gali imtis tam tikrų priemonių pagal Tvaraus naudojimo direktyvą – jos turi teisę riboti pesticidų naudojimą tam tikrose vietose, pavyzdžiui, parkuose ar prie mokyklų.
Tačiau visiškas draudimas esą prasilenkia su ES teise.
Gausybė ieškinių
Už beveik 60 milijardų eurų praėjusiais metais birželį nusipirkusi JAV bendrovę „Monsanto“ vokiečių kompanija „Bayer“ tikėjosi gerokai sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje trąšų ir pesticidų rinkoje.
Tačiau kol kas jai tenka samdyti brangiai apmokamus advokatus, nes JAV teismai priteisia vis didesnes kompensacijas šios šalies piliečiams, nukentėjusiems nuo „Monsanto“ gaminamo pesticido „Roundup“ poveikio.
Pavasarį Ouklando (Kalifornijos valstija) teismas pripažino, kad „Roundup“ sudėtyje esanti veiklioji medžiaga glifosatas buvo vėžio, kuriuo susirgo sutuoktinių Alvo ir Albertos Pilliodų pora, priežastis. Jiems dabar jau po 76 metus. Priteista suma žalai atlyginti – 2 milijardai JAV dolerių (1,82 mlrd. eurų).
Tiesa, aukštesnės instancijos teismas ją smarkiai sumažino, tačiau bylinėjamasi iki šiol. „Bayer“ turėjo pasamdyti net ir brangiai apmokamą mediatorių Keną Feinbergą, kuris su ieškovais ieško taikaus sprendimo.
Rugpjūtį „Bloomberg“ paskelbė, kad jau gauta daugiau nei 18 tūkst. ieškinių, o jų bendra suma gali siekti 8 mlrd. dolerių (7,3 mlrd. eurų). Pats K.Feinbergas tai vadino prasimanymu – anot jo, derybose dar nepradėtos svarstyti konkrečios sumos.
Tačiau pačiai „Bayer“ jau ir taip nesaldu dėl šio skandalo. Smulkieji įmonės akcininkai ne kartą priekaištavo vadovybei dėl nuvertėjusio jų turto. Mat prieš porą metų kompanijos akcija kainavo per 120 eurų, o dabar – apie 65 eurus.
Stebi ir kontroliuoja
Valstybinės augalininkystės tarnybos komentaras
"Europos Komisija, jos mokslo institucijos nuolat peržiūri kriterijus, kuriuos turi atitikti veikliosios medžiagos ir augalų apsaugos produktai. Reikalavimai augalų apsaugos produktams nuolat griežtėja. Tai susiję su rūpinimusi maisto sauga, aplinkosauga, žmonių sveikata.
Jei yra pagrįstų įrodymų, kad koks nors produktas yra nesaugus, kelia nepageidaujamą poveikį sveikatai ir aplinkai, jis neabejotinai bus uždraustas. Kita vertus, jei produkto veiklioji medžiaga yra Europos Sąjungos patvirtintų veikliųjų medžiagų sąraše, nėra pagrįstų duomenų dėl produkto neigiamo poveikio, tuomet nėra pagrindo produktą uždrausti.
Glifosato patvirtinimo atnaujinimui Vokietija išsamiai įvertino veikliosios medžiagos glifosato tyrimus, Europos maisto saugos agentūra (EFSA) pateikė išvadas, nurodančias, kad glifosatas nepasižymi kancerogeninėmis, mutageninėmis ar turinčiomis poveikį reprodukcijai savybėmis. Šias išvadas patvirtino Europos cheminių medžiagų agentūra. ES glifosatas patvirtintas iki 2022 m. gruodžio 15 d.
Valstybės narės yra įpareigotos užtikrinti, kad glifosato naudojimas iki derliaus nuėmimo atitiktų gerąją žemės ūkio praktiką (t. y. augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra glifosato, nebūtų naudojami siekiant kontroliuoti derliaus nuėmimo laiką arba optimizuoti kūlimą).
Taigi, šiuo metu nėra teisinio pagrindo uždrausti naudoti glifosatą, jo naudojimas nėra uždraustas ES.
Europos Komisija 2019 m. gegužės 10 d. įgaliojo 4 valstybes nares – Prancūziją, Vengriją, Olandiją ir Švediją – peržiūrėti ir įvertinti glifosato duomenis bei parengti ataskaitą, kurios pagrindu bus sprendžiama dėl tolesnio glifosato patvirtinimo atnaujinimo nuo 2023 metų.
Šiuo metu nėra kuo pakeisti glifosato, todėl tai nėra paprastas klausimas. Uždrausti galima labai greitai, tačiau turime atsižvelgti ir į ūkininkų poreikius. Reikia nepamiršti, kad norint užauginti gausų ir kokybišką derlių, dažnais atvejais be augalų apsaugos produktų to padaryti neįmanoma.
Mes vadovaujamės oficialia informacija, tai reiškia – oficialiais tyrimais, mokslininkų išvadomis ir t. t. Viešoje erdvėje matome labai daug ir įvairios informacijos, bet dažnai ji būna pagrįsta tik emocijomis, bet ne argumentais.
Valstybinė augalininkystės tarnyba nuolat tikrina pasėlius, vykdo tikslinę stebėseną, reaguoja į bet kokius signalus dėl galimo netinkamo augalų apsaugos produktų (ypač glifosato) naudojimo, todėl galime konstatuoti, kad Lietuvoje nepastebime piktnaudžiavimo glifosatu. Retkarčiais pasitaiko pažeidimų, bet tai – vienetiniai atvejai.
Augalininkystės tarnyba atidžiai stebi situaciją ir operatyviai reaguoja į bet kokią pateiktą informaciją, argumentuotas ir moksliškai pagrįstas grėsmes.
2017 metais panaikinta net 17 glifosato turinčių augalų apsaugos produktų registracija, kurių sudėtyje buvo ir polietoksilintų riebiųjų aminų. Polietokslinti riebieji aminai yra kenksmingi žmonių sveikatai, todėl jų neturi būti augalų apsaugos produktų sudėtyje.“
