Kelionių rengėjai turi kelis mėnesius pasiruošti 2020-ųjų vasaros sezonui, kad atsiriektų kuo riebesnę riekę nuo „Thomas Cook“ pyrago.
Kaip sakė tarptautinės aviacijos analizės kompanijos „Chaviation“ rinkodaros vadovas Simonas Bartkus, iš susiklosčiusios padėties išloš ir mažų sąnaudų oro bendrovės.
Jis prognozuoja, kad artimiausiais metais aviacijos sektoriuje įvyks daug svarbių permainų.
– Socialiniame tinkle paskelbėte, kad esate skridęs su 71 aviakompanija, iš kurių šešiolikos jau nebėra. Kas dažniausiai retina aviacijos tinklą?
– Dažniausia aviakompanijų išnykimo iš žemėlapio priežastis yra jų žlugimas dėl finansinių priežasčių, paprastai joms paskelbus bankroto pradžią ir sustabdžius skrydžių veiklą.
Rečiau pasitaikanti priežastis yra oro bendrovės pardavimas kitoms aviacijos įmonėms, kurios po sandorio sujungia ar tiesiog perkelia veiklą.
Manau, artimiausius kelerius metus Europoje sustiprės konsolidacija įsigijimų ar susijungimų būdu. JAV rinka tai išgyveno prieš 10–20 metų, o dabar tokia tendencija ateina į Europą.
Sunku nuspėti, kurios aviakompanijos jungsis, bet tikiu, jog išgirsime, kad „žinomi vardai“ praryja vienas kitą.
– Pastarųjų dienų žinia – „Adria Airways“ laikinai sustabdė skrydžius. Kas tai lėmė?
– Slovėnijos nacionalinį vežėją „Adria Airways“ finansiniai sunkumai persekioja seniai. 2016 metais vyriausybei pavyko nuostolingai veikusią bendrovę privatizuoti, tačiau ją įsigijusiam privačiam Vokietijos fondui nepavyko paversti kompanijos pelninga.
Bendrovė nekeitė skrydžių tinklo, prie jos buvo prijungta kita savininkų įsigyta įmonė „Darwin“.
„Adria Airways“ ėmė augti nuomodama lėktuvus kitoms bendrovėms, taip pat „Lufthansa“ grupės įmonėms.
Tačiau tų pastangų nepakako, kad maža Slovėnijos rinka, skirtingas lėktuvų parkas ir neefektyvus skrydžių tinklas padėtų bendrovei uždirbti.
Susidūrus su finansinėmis problemomis ir lėktuvų savininkėms – lizingo bendrovėms – ėmus vieną po kito areštuoti orlaivius, bendrovė priėmė sprendimą stabdyti skrydžių veiklą.
Jų sprendimą stabdyti skrydžius matau kaip bandymą grąžinti iniciatyvą Slovėnijos vyriausybei, kuri turėtų nuspręsti, ar reikalingas šaliai nacionalinis vežėjas.
Atsakymą į šį klausimą sužinosime išgirdę vietos valdžios sprendimą – ar gelbės bendrovę, ar ne.
– Vos prieš kelias dienas rinką sukrėtė „Thomas Cook“ bankrotas. Tai turizmo rinkos milžinas, skaičiuojantis galybę veiklos metų. Kas, jūsų akimis, nutiko?
– Didžiuliam kelionių organizatoriui nepavyko prisitaikyti prie besikeičiančių klientų poreikių.
Bendrovė pavėlavo prisijungti prie kylančios internetinių pardavimų bangos, vėliau mėgino taisyti klaidas įsigydama kitas įmones, tačiau nepavyko jų sėkmingai integruoti.
Šią kompaniją Jungtinės Karalystės rinkoje spaudė mažų sąnaudų bendrovių konkurencija.
Be to, dar veikė ir išoriniai sukrėtimai – „Brexit“ sukeltas neapibrėžtumas ir Didžiosios Britanijos svaro kurso krytis, šylantis klimatas, didelės anksčiau paimtos paskolos ir mokamos palūkanos.
Visa priežasčių pynė neleido dideliam konglomeratui keistis gana greitai ir prisitaikyti prie naujosios realybės.
– Kaip šios kelionių įmonės bankrotas paveiks visą turizmo ir aviacijos rinką?
– Seniausio žinomo kelionių organizatoriaus „Thomas Cook“ bankrotas parodė, kad netgi tokie garsūs ir dideli rinkos žaidėjai gali žlugti.
Bet sėkmingai suveikusi klientų apsaugos sistema, kurios metu valstybė organizuoja turistų parvežimą namo, o neišvykusiems planuojama sugrąžinti pinigus iš draudimo fondo, neturėtų sukelti nepasitikėjimo kelionių organizatoriais.
Netgi, manau, nutiks priešingai – vartotojai mato, kad kelionių organizatorių klientai yra apsaugoti. Tuo metu žlugus skrydžių bendrovėms vartotojų apsauga yra prastesnė.
Ilgalaikėje perspektyvoje „Thomas Cook“ paliktą rinkos dalį, žinoma, užims kiti žaidėjai – tiek pigių skrydžių bendrovės „EasyJet“, „Ryanair“, „Norwegian“, tiek atostogų sektoriuje besispecializuojantys vežėjai „Jet2.com“ ar TUI.
Ne vienas ekspertas Europoje „Thomas Cook“ bankrotą vadina būtent dar viena mažų sąnaudų vežėjų pergale.
Derėtų atkreipti dėmesį, kad didelis kelionių organizatorius žlugo pačioje sezono pabaigoje, todėl rinka turės laiko prisitaikyti prie pokyčių iki 2020 metų vasaros.
Jai pasirengti liko dar keli mėnesiai, nes pardavimas paprastai prasideda po Kalėdų.
Aviacijos rinkos šis įvykis neturėtų reikšmingai pakeisti. „Thomas Cook“ bankrutavo ne dėl to, kad britai ėmė atostogauti mažiau.
Kompanijos lėktuvai, įgulos ir maršrutai greičiausiai bus perimti kitų operatorių. Tačiau mažėjanti konkurencija gali paskatinti kainų augimą.
– Ar tai paveiks lietuvius, kurie vis dažniau atostogauti keliauja su užsienio kelionių rengėjais?
– Tikėtina, kad „Thomas Cook“ paslaugų galėjo būti įsigiję ir lietuviai.
Greičiausiai dėl veikiančios vartotojų apsaugos sistemos Jungtinėje Karalystėje klientai nepatirs finansinių nuostolių, tačiau gali susidurti su nepatogumais, jeigu jų kelionės bus atšauktos.
Vis dėlto manau, kad šis atvejis padės keleiviams atidžiau domėtis jų įsigyjamų kelionių apsaugos ir draudimo sąlygomis.
– Kodėl tokie sukrėtimai ištiko būtent dabar – vasaros sezonui baigiantis ir prieš žiemos startą?
– Europa yra labiausiai nuo sezonų kaitos priklausomas žemynas visame pasaulyje – vasara daugeliui kelionių organizatorių yra pati pelningiausia.
Pardavimų apimtis baigiantis šiam sezonui krinta, o jei bendrovėms nepavyko pakankamai uždirbti per šį laikotarpį, žiemą greičiausiai laukia finansinės problemos.
Be to, kelionių organizatoriams vasaros pabaigoje tenka apmokėti didžiausias sąskaitas, pirmiausia – už suteiktas viešbučių paslaugas, nes paprastai už jas yra taikomas atidėjimas. Todėl visiškai natūralu, kad bėdos išryškėjo būtent baigiantis pagrindiniam sezonui.
Turizmo rinkoje stojo nerimo metas
Britų kelionių organizatoriui, per metus aptarnaudavusiam apie 16 mln. klientų, paskelbus bankrotą daugelis valstybių ėmė skaičiuoti būsimus nuostolius.
Pavyzdžiui, Ispanijos turizmo sektoriuje numatomos maždaug 200 mln. eurų netektys. Britų kompanija į šią šalį atgabendavo apie 3,6 mln. iš kasmet Ispaniją aplankančių 82 mln. turistų, tačiau, pavyzdžiui, „Thomas Cook“ klientai sudarydavo apie penktadalį visų poilsiautojų Kanaruose, apie 10–15 proc. – Balearų salose.
Graikijos turizmo asociacija prognozuoja, kad šios šalies verslas neteks nuo 250 mln. iki pusės milijardo eurų pajamų. Juk praėjusiais metais su „Thomas Cook“ kelialapiais čia lankėsi 2,8 mln. svečių.
Į Tunisą britų kompanija atskraidindavo gerokai mažiau – per 200 tūkst. turistų per metus, tačiau vien jai dirbo apie 40 viešbučių. Numatomi nuostoliai – apie 70 mln. eurų.
Apie dideles netektis prabilo ir Bulgarija, į kurią su bankrutuojančia kelionių kompanija per metus atskrisdavo 350–450 tūkst. poilsiautojų.
Vokietijos valdžia suteikė milžinišką paskolą
„Thomas Cook“ bankrotas brangiai kainuos Vokietijai. Ši šalis ne tik buvo viena pagrindinių kompanijos rinkų – čia registruota britų valdoma skrydžių kompanija „Condor“, skraidinusi poilsiautojus įvairiomis kryptimis.
Vokietijos ir Heseno žemės vyriausybės lygiomis dalimis nusprendė suteikti šiai aviakompanijai net 380 mln. eurų paskolą. Nors „Condor“ apsiskelbė jau gavusi kreditą, kol kas pinigai įmonės nepasiekė, nes Europos Komisija turės įvertinti, ar tokia operacija nebus laikoma neleistina valstybės parama.
Berlynas nori išgelbėti įmonę, nes joje dirba apie 5 tūkst. žmonių. 1955 metais įkurta „Condor“ maždaug prieš dešimtmetį pateko į „Thomas Cook“ grupės sudėtį.
Buvo kalbama ir apie galimą valstybės paskolą Vokietijoje veikiančiam „Thomas Cook“ kelionių organizatoriui, kuriam priklauso prekės ženklai „Neckermann Reisen“, „Oger Tours“, „Air Marin“ ir „Bucher Reisen“. Tačiau vakar ši įmonė pasiskelbė esanti nemoki dėl pagrindinės kompanijos bankroto.
