„Rimi Lietuva“ personalo partnerė Vaida Kaikarienė teigė, kad didžiąją dalį jų personalo sudaro vyresni, ne mažiau kaip 55 metų žmonės. Taip pat šiame tinkle dirba ir negalią turintys asmenys, jų čia daugiau nei 150.
V.Kaikarienė įsitikinusi, kad dalyvavimas tokiose iniciatyvose skatina žmones vertinti kiekvieną darbuotoją ir kiekvieną žmogų, o darbas su šiais asmenimis padeda tiek organizacijai, tiek pačiam darbuotojui.
„Reikėtų pabandyti ir išdrįsti dirbti su tokiais žmonėmis. Tikrai pamatysite naudą ir ateinančių žmonių motyvaciją bei sugebėjimus. Jie tikrai turi labai gerų gebėjimų ir talentų. Galbūt organizacija jiems netgi padės atrasti išskirtinių savybių savyje ar sričių, kur jie gali tobulėti, augti kartu Lietuvoje“, – kalbėjo V.Kaikarienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar gaji nežinomybė ir pasitikėjimo stoka, įdarbinant pažeidžiamos socialinės grupės darbuotoją.
„Daug organizacijų, darbdavių ir atstovų klausia, ar nekyla sunkumų dirbant su negalią turinčiu asmeniu. Jeigu vadovas ar vadovė neturi patirties, galbūt iš pradžių gali kilti neaiškumų, kokie turėtų būti bendravimo principai. Tačiau, patikėkite manimi, su šiuolaikinėmis technologijomis tai labai lengva padaryti.
Greta manęs stovi Kęstutis, kuris turi klausos negalią. Jis kartu dirba ir moko mus gestų kalbos, kaip susikalbėti su kitais. Tad mums tikrai nekyla jokių sunkumų ir jokių iššūkių“, – patikino V.Kaikarienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat kalbėjo, kad atskirties problema labai opi mūsų visuomenėje, o žmonės, gyvenantys regionuose ar gaunantys išmokas, susilaukia įvairiausių epitetų bei įžeidžių atsiliepimų.
„Etikečių problema didžiulė. Darbo rinkoje integracinė problema taip pat labai didelė. Apskritai, kai kalbame apie orų žmonių vertinimą, mūsų visuomenėje tikrai daug problemų. Požiūris niekada nepasikeis, jei jis nebus konfrontuojamas visais įmanomais būdais.
Taip pat kiekvienas iš mūsų, kuris gyvena šioje visuomenėje, turi rodyti kitokį pavyzdį, kad kiekvienas žmogus yra vienodai vertingas, nepaisant jo startinių galimybių, socialinės padėties, pajamų ar negalios lygio“, – kalbėjo ministras.
Patenkinti klientai
V.Kaikarienė pastebėjo, kad jeigu vieną kartą klientai buvo aptarnauti negalią turinčio darbuotojo, jie ir antrą kartą linkę pasirinkti, kad juos aptarnautų būtent neįgalus asmuo.
„Mes bendradarbiaujame kartu su ISM universitetu. Jie atliko tyrimą ir bandė įvertinti mūsų darbuotojus bei kaip klientai reaguoja į negalią turintį aptarnaujantį personalą. Tyrimo rezultatai parodė, kad kolektyvai, kuriuose dirba klausos negalią arba negalią turintys darbuotojai, yra lojalesni, kolektyvuose šiltesnė atmosfera, žmonės malonesni vieni kitiems. Mes matome tik teigiamybes“, – pasakojo V.Kaikarienė.
Ministras teigė, kad diskriminuojamų žmonių ratas kur kas didesnis, nei įsivaizduojama. Tai toli gražu nėra vien tik neįgalieji asmenys, kurių, L.Kukuraičio teigimu, yra 160 tūkst. darbingo amžiaus, o iš jų dirba tik apie 50 tūkstančių.
„Egzistuoja lyčių diskriminacija, nes kartais moterims sunku patekti į tam tikras darbo sritis, kitose diskriminuojami vyrai. Taip pat begalė atskirties grupių, kurios grįžta iš įkalinimo įstaigų, yra priklausomi, praėję reabilitacijos procesus, vaikų globos namų auklėtiniai.
Egzistuoja ir kitos įvairios socialinės grupės, kurios vienaip ar kitaip stengiasi, vengia prisistatyti, atskleisti savo socialinę patirtį, nes žino, kad tai sumažins galimybes dalyvauti šioje visuomenėje“, – sakė ministras.
