„Turbūt esminis pokytis, kurio įtaką jau pajuto tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, - privalomi atlyginimai darbo skelbimuose, – sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė. – pastebime, kad iš mokėsimos algos paslapties nedaro vis daugiau darbdavių. Didžiosios šalies įmonės šiek tiek vėluoja, nes tai sudėtingesnis procesas nei tiems, kurie ieško 1-2 darbuotojų per metus.“
Darbo rinkos ekspertai siūlomų atlyginimų viešinimą vertina iš esmės teigiamai, nes dirbantieji iš karto matys, ar darbo apmokėjimas atitinka jų lūkesčius. O darbdaviai išvengs kandidatų, kuriems jų algos pasiūlymas nėra tinkamas, tad ir vieni, ir kiti sutaupys laiko. Be to, visai gali būti, kad visuotinis atlyginimų skelbimas paskatins nedidelį darbo užmokesčio pakylėjimą, nes įmonėms teks dėl kandidatų konkuruoti ir viešai siūlomomis algomis.
Algų viešinimo siurprizai
Iš kitos pusės, dalis darbdavių vis tiek atlyginimą laiko vidine informacija, pas kai kuriuos darbo užmokesčio viešinimas draudžiamas vidaus taisyklių. Tokios įmonės, tikėtina, pasirinks nurodyti atlyginimą rėžiais.
Kai kas viliasi, kad prievolė skelbti algas galbūt paskatins tautiečius iškeisti darbą Norvegijoje ar Didžiojoje Britanijoje į darbovietę Lietuvoje. Tačiau, kaip teigia CVMarket.lv portalo vadovas Kristaps Kolosovsas, „nors įstatymas, įpareigojęs darbdavius Latvijoje skelbti siūlomas algas, įsigaliojo nuo pernai metų lapkričio, kol kas emigrantų sugrįžimui tai nepadarė jokios įtakos.“
K.Kolosovsas taip pat pastebi, kad pradėti skelbti atlyginimai smulkaus ir vidutinio verslo atstovams sukėlė nerimo, kad Latvijos mokesčių administratorius galimai seka informaciją apie siūlomas algas ir daro atitinkamas išvadas. Be to, išaiškėjo, kad daug darbdavių neturi tinkamai subalansuotos atlyginimų sistemos, todėl bijo, jog esami darbuotojai pamatys atlyginimą, kurį darbdavys siūlo naujiems tos pačios pozicijos darbuotojams.
„Be kita ko, – teigia R.Tatarėlytė. – Tai gali ir Lietuvoje paskatinti kiek kilstelėti senesniųjų darbuotojų algas, kad jos nelabai skirtųsi nuo mokamų naujiems.“
Vieninteliai estai kol kas neįpareigojo savo darbdavių atskleisti mokėsimų atlyginimų, tačiau, kaip teigia Estijos specialistų paieškos portalo CVKeskus.ee marketingo vadovas Henry Auväärtas, jau kas trečias skelbimas jo atstovaujamame portale yra su informacija apie ketinamą mokėti algą. Ir tai normalu, nes, kaip parodė naujausia apklausa, kas antras kandidatas pasitraukia iš aplikavimo proceso, kadangi negauna informacijos apie atlyginimą. Tiesa, kaip prognozuoja H. Auväärt, artimiausiu metu panašaus įstatymo kaip Latvijoje ar Lietuvoje tikėtis neverta.
Privatumas ima viršų
„Dar vienas teisinis aktas, gerokai sujudinęs, o ir dar papurtysiantis darbo rinką, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), – sako R.Tatarėlytė. – Po šio reglamento įsigaliojimo bei su tuo susijusių viešų diskusijų pastebėjome, kad kandidatai pradėjo labiau vertinti savo privatumą. Štai, pavyzdžiui, dalis kandidatuojančių į darbo vietas pasirenka nerodyti amžiaus, nededa nuotraukos, neįrašo šeimyninės padėties. Taip pat nemažai kandidatų renkasi „konfidencialaus CV“ galimybę, kai CV nėra matomas duomenų bazėse, o tik įmonėms, į kurias CV būna siunčiamas.“
Mados lieka tos pačios
Mažai pokyčių įvyko populiariausių ir nepopuliariausių specialybių sąrašuose. Anot CVMarket.lt marketingo vadovės, ir toliau dažniausiai ieškoma darbuotojų, kurių kaita įmonėse didelė: vadybininkų, pardavėjų, konsultantų, administratorių. Taip pat išlieka nemažas finansų specialistų poreikis. Lietuvoje besiplečiant įvairiems klientų aptarnavimo centrams, daugėja skelbimų, kuriuose ieškoma specialistų su įvairiomis užsienio kalbomis.
Estijos specialistų portalo atstovas pastebi, kad jų šalyje toliau išlieka aukštas aptarnavimo, gamybos, transporto ir statybų sektoriaus darbuotojų poreikis. Keičiasi ir darbuotojų struktūra. Jei prieš dešimt metų tam tikros srities profesionalų ar aukščiausio lygio specialistų Estijoje buvo suskaičiuojama apie 14 proc. nuo visų dirbančiųjų, tai dabar ši dalis išaugo iki 21 proc. Latvijoje vis dar išlieka didelis IT specialistų poreikis, beje, kaip ir Lietuvoje bei Estijoje. Nesunkiai darbą suranda ir įvairių sričių pardavėjai.
Darbuotojų trūkumas išmokė
„Lietuvos darbdavių reikalavimai darbuotojams tampa vis tikslesni ir konkretesni, – pastebi pašnekovė. – Tačiau vis dar pasitaiko skelbimų, kuriais ieškoma specialistų, atliekančių iš esmės kelių darbuotojų funkcijas. Atlyginimas, kuris siūlomas tokiam „žmogui-orkestrui“, deja, nėra dauginamas iš darbuotojų, kuriuos šis žmogus atstoja, skaičiaus – paprastai jis yra tik kiek didesnis, nei mokamas vienam dirbančiajam. Gauti „kelis darbuotojus viename“ bando ir Latvijos, ir Estijos darbdaviai.
Daugėja skelbimų, kuriuose dirbantieji viliojami originaliu turiniu: vardijami įmonės, jos biuro privalumai; ieškomi specialistai su tam tikromis charakterio savybėmis, mažiau fokusuojamasi į reikalavimus. Tai labiausiai matoma pardavimų bei klientų aptarnavimo darbo pasiūlymuose.
Taip pat rudenį pagausėja darbo skelbimų, kuriuose siūlomas lankstus darbo grafikas ar su studijomis derinamo darbo galimybės. Ir toliau mažėja pasiūlymų, kuriuose pabrėžiamas aukštasis išsilavinimas, nebent tai būtina darbo pozicijai. Vietoje to dažniau akcentuojama darbo patirtis tam tikrose srityse arba mokėjimas dirbti tam tikromis programomis.“
R.Tatarėlytė taip pat pastebi, kad darbdaviai vis dažniau skiria pinigų ir nekvalifikuotų darbuotojų, darbininkų paieškoms. Iki šiol tokie asmenys paprastai buvo ieškomi naudojantis nemokamais kanalais.
Amžius vis dar problema
Nors galinčių dirbti šalyje tolydžio mažėja, darbdaviai vis dar įtariai žiūri į vyresnio amžiaus darbuotojus. CVMarket.lt atstovės nuomone, daug kas priklauso ir nuo žmogaus, atliekančio atranką. Jeigu vadovas ar personalo specialistas jaunas, jis dažniau renkasi kandidatus iki 30 m., jeigu vyresnis – kandidatų amžiaus diapazonas platesnis. Paprastai bijoma, kad vyresnis specialistas yra mažiau lankstus, sunkiau mokosi ar sunkiau prisitaiko prie naujovių. Tam pritaria ir CVMarket.lv portalo vadovas.
Svarbu paminėti, jog jeigu kalba eina apie vadovaujančias pareigas ar apie retus specialistus – amžius čia jau nebe toks aktualus. Tuo tarpu jaunoji karta turi kitų niuansų – jie yra mažiau lojalūs darbuotojai (dažniau keičia darbą), jiems yra sunkiau atlikti rutininius darbus.
Dirbti iš užsienio
Kylant algoms, Lietuva ir kitos Baltijos šalys tampa vis patrauklesnės darbuotojams iš užsienio. Visų trijų Baltijos šalių įdarbinimo portalai sulaukia paklausimų dėl darbo iš užsienio valstybių piliečių. „Pasitaiko interesantų iš Ukrainos ar Baltarusijos. Taip pat sulaukiame ir kandidatų iš Azijos šalių, ypač Indijos, – vardija R.Tatarėlytė. – Šie pretendentai pasižymi tuo, kad kandidatuoja į skelbimus, net ir neatitinkančius jų išsilavinimo ar įgūdžių.”
Užtat darbo vietomis Estijoje domisi ir išsivysčiusių šalių atstovai. CVKeskus.ee yra gavęs CV iš asmenų, gyvenančių Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Norvegijoje ir net JAV. Beje, 2019 m. samdyti Europos šalių gyventojus planavo 14 proc. Estijos įmonių.
„Lietuvoje irgi atsiranda viena-kita įmonė, ketinanti vykdyti darbuotojų paiešką užsienyje, - teigia CVMarket.lt marketingo vadovė, – dažniausiai tai maisto pramonės, gamybos, statybos sektoriaus atstovės, ketinančios žengti į užsienio rinkas ir ieškančios su jomis susipažinusių vietinių gyventojų. Šiemet tokių užklausų gauname kiek daugiau, nei pernai. Įmonės kreipiasi dėl darbuotojų paieškų JAV ir ES šalyse.“
Mobilumo nepakanka
Nors pasaulis vis labiau globalėja, ištraukti lietuvį, estą ar latvį iš gimtojo miesto nėra jau taip paprasta. “Nors Estiją skersai galima pervažiuoti per viso labo porą valandų, darbdaviams sunkiai sekasi motyvuoti žmones persikelti iš vienos šalies vietos į kitą, – sako H.Auväärtas. – Net žinomos IT kompanijos turėjo atidaryti biurus keliose vietose, kad pasamdytų jiems reikalingus talentus. Gamybos įmonės taip pat bando statyti savo gamyklas netoli vietų, kur galėtų rasti žmonių. Kol kas aiški tendencija, kai judama iš mažesnių miestelių į Taliną, tačiau atsiranda jaunimo, kuris, atrodo, bando pabėgti iš didžiųjų miestų.“
Latvijoje su jos vieninteliu didmiesčiu darbuotojų judėjimo tendencijos irgi lengvai nuspėjamos. Tiesa, kaip pripažįsta CVMarket.lv atstovas, “vis dažniau girdžiu, kad kažkas dėl darbo persikėlė iš sostinės į mažesnį miestelį“. Gal tai tendencijos pradžia?“
„Lietuva su savo penkiais nemažais miestais turėtų kiek skirtis nuo kaimynių, nors ir čia pastebima darbo jėgos gravitacija į sostinę, – sako CVMarket.lt marketingo vadovė. – Nors viskas priklauso nuo siūlomo atlygio, kuro kompensacijos ir ar suteikiamas tarnybinis automobilis, - žinoma, neturintys šeimos lengviau „pasirašo“ persikelti į kitą miestą ar net kitą šalį. Beje, neseniai „Boston Consulting Group“ (JAV) atliktas pasaulinis tyrimas parodė, kad net 39 proc. lietuvių priimtų pasiūlymą persikelti dirbti į užsienį.“
Klasika ir tinginystė laimi
Visų trijų Baltijos šalių įdarbinimo specialistai tvirtina, kad klasikinis gyvenimo aprašymas (CV) vis dar lieka pagrindinė prisistatymo priemonė darbinantis. Standartinė CV forma patogiausia ir atrankų specialistams, mat galima per keletą minučių įvertinti kandidatą ir jo kompetencijas. R.Tatarėlytė pastebi, kad pastaruoju metu kinta asmeninės informacijos, pateikiamos gyvenimo aprašyme kiekis – daugiausiai įtakos tam daro privačių asmens duomenų reglamentavimo sustiprinimas, taip pat dėl didėjančio darbo jėgos trūkumo auganti darbuotojų savivertė.
Daugėja gyvenimo aprašymų anglų kalba. „Pastebėtina, kad ir darbdaviai dažniau savo skelbimus rašo angliškai, – sako R.Tatarėlytė. – Jei lyginsime šių metų sausį-rugpjūtį su tuo pat laikotarpiu pernai, angliškų darbo skelbimų pagausėjo 10 proc. Paprastai angliškai kreipiamasi į įvairius specialistus, kurie arba dirbs su užsienio rinkomis, arba bus pasamdyti Lietuvoje veikiančiose užsienio bendrovėse.
K.Kolosovsas atkreipia dėmesį, kad šalia angliškų CV pagausėjo ir CV su nuorodomis į pretendentų profilius socialiniuose tinkluose.
„Keičiantis bendravimo įpročiams, žmonės darosi tingesni ir užuot pildę gyvenimo aprašymą, tiesiog pateikia nuorodą į savo profilį LinkedIn, – teigia CVMarket.lv atstovas. – Arba iš LinkedIn ištrauktą „pdf“ failą pateikia kaip savo CV.“
