Gyventojų Paberžėje, kaip ir kitur provincijoje, vis mažėja, tačiau išmokamų socialinių pašalpų skaičius didėja.
Kam dirbti, juo labiau ieškoti veiklos netoli esančiame Vilniuje, jei galima gauti pašalpą ir sėdėti namie?
Paberžė nėra populiari ir tarp vilniečių, ieškančių, kur įsikurti. Taip, aplink gyvenvietę, kurioje vos pusė tūkstančio gyventojų, kyla nauji namai, kotedžai. Bet tik ne pačioje Paberžėje.
Kelio Vilnius–Utena iki posūkio į Paberžę rekonstrukcija artėja į pabaigą, tačiau kaimo Vilniaus rajone prie sostinės kol kas nepriartino.
Įsidarbino net tris kartus
Paberžės seniūnijos duomenimis, 2017 metais išmokėta 185 tūkst. eurų, o pernai – jau 203 tūkst. eurų socialinių pašalpų.
Lietingą antradienį Paberžėje darbas virė tik prie Švč.Jėzaus Širdies bažnyčios esančiame parke. Čia keli vyrai pjovė žolę ir iš karto ją krovė į traktoriaus priekabą.
Kazimieras ir Vitalijus sakė, kad dirba viešuosius darbus – trumpai tariant, atidirba už pašalpas. Tokių darbuotojų, įtrauktų į viešųjų darbų programą, yra septyni.
Kazimieras prisipažino, kad tris kartus buvo įsidarbinęs bendrovėje „Padvaiskas ir Ko“. Dabar, kai į šią įmonę ateina su Užimtumo tarnybos siuntimu, iš karto sulaukia „Viso gero!“
Tik trumpai sugebėjęs dirbti čiužinius gaminančioje įmonėje Kazimieras stebėjosi, kad atlyginimą sumažindavo už kelis pavėlavimus į darbą.
Jį stebino ir tai, kad teritorijoje sumontuotos darbuotojus stebinčios kameros. Nuostabą jam kelia ir tai, kad už atlyginimą reikia sunkiai dirbti.
Tad dabar jam mielesnė bedarbio pašalpa ir žolės grėbimas.
Mieste – per daug išlaidų
Vitalijus bedarbio pašalpos prašo dėl to, kad nereikėtų pačiam mokėti už privalomąjį sveikatos draudimą: „Jeigu nebūsi įrašytas į Užimtumo tarnybos įskaitą ir, neduokdie, susirgsi – neišsimokėsi.“
Kodėl jaunas vyras neieško darbo Vilniuje? „Brangu. Iki Santariškių autobuso bilietas kainuoja 2 eurus, o paskui dar reikia pirkti kelis miesto transporto bilietus. Tas pat atgal. O dar pavalgyti reikia.
Taip per dieną daugiau nei 10 eurų išleistum. Tai kiek reikia uždirbti?“ – skaičiavo Paberžės gyventojas.
Kitas Paberžės pagrindinėje gatvėje sutiktas jaunas vyras Stanislavas prisiminė, kaip dar praėjusiais metais dirbo Vilniuje statybvietėse, važinėdavo keliese vienu automobiliu.
„Atlyginimą sumažino, draugai išbėgiojo, nebeliko su kuo nuvažiuoti. Ir žmona man sakė: „Ko tu vargsti visą dieną nieko neuždirbdamas? Geriau namuose darbus nudirbtum. Pagalvojau, kad ji teisi“, – pasakojo vyras.
Stanislavas prieš žiemą keliaus į Užimtumo tarnybą, taps dar vienu oficialiu Paberžės bedarbiu.
Skundėsi nedidele pensija
Apsisukusi Paberžės pagrindinėje aikštėje Jadvyga suskaičiavo: trys parduotuvės.
Viena prie kitos, daugiau kaime nėra. Nors buvo darbo diena, aikštelė sausakimša automobilių, nors daug kaimo gyventojų bedarbiai.
Skirtingai nei kiti, Jadvyga gyvenimu Paberžėje nesiskundė. Tie, kurie netingi prie namų darže pasiknisti, gyvulį ar vištą užsiaugina, pragyvens. Lyg jos žodžių patvirtinimas Paberžės pakraščiu ramiai žirgliojo telyčia.
Tuo metu Viktoras dėl to, kad blogai gyvena, kaltino visus aplinkui, bet tik ne save: „Dirbau Vilniuje, sovietmečiu uždirbdavau ne taip jau mažai – 120 rublių, o dabar gaunu 308 eurų pensiją.
Kaip pragyventi? Pinigų reikia vaistams, reikia užsienyje studijuojantiems anūkams padėti, tai maistui ne kažin kas lieka.“
Lietuviškai nesusikalbėsi?
Vis dėlto, kodėl Paberžė nepatraukli naujakuriams? Stanislavo nuomone, miesto gyventojams įkalta į galvą, kad čia gyvena vien nelietuviai, kad lietuviškai nesusikalbėsi.
„Aš taip pat nelietuvis, mano tėvas lenkas, o motina baltarusė, bet štai šneku lietuviškai.
Gal laikas mesti šiuos tautinius nesutarimus?
Anksčiau kabinėjosi prie gatvių pavadinimų lentelių. Ir čia, Paberžėje, nuo namų sienų lupo, dabar visiems senbuviams „tuteišių“ etiketę klijuoja. Nežinau, ar su tokiu kaimynu sutarčiau“, – piktinosi Stanislavas.
Renkasi aplinkinius kaimus
Nors Paberžė yra prie kelio Vilnius–Molėtai, naujakuriai labiau pamėgę kitus seniūnijos kaimus: Anavilį, Lygialaukį. Vitalijus patvirtino, kad ten atvykėliai perka ir stato namus, įsikuria buvusiuose žemės ūkio mašinų gamyklos „Neris“ daugiabučiuose.
O Jadvyga sakė, kad Paberžėje kaimynams nepavyksta parduoti 2 kambarių įrengto buto, nors už jį teprašo 26 tūkst. eurų.
Niekam Paberžėje neįsiūlo ir ūkinio pastato už 21 tūkst. eurų. Įdomiai jį parduoda: esą yra galimybė jį rekonstruoti, pirkti tame pačiame kieme esantį gyvenamąjį namą.
Kito 124 kvadratinių metrų gyvenamojo namo kaina – 66 tūkst. eurų. Ir žemės sklypas nemažas – 27 arai. Pirkėjų irgi nėra.
