Maisto produktų kainos įkopė į kalno viršūnę ir net nesiruošia leistis žemyn

Būtiniausių produktų sąrašuose mažai tokių prekių, kurių kainos per pastaruosius metus būtų sumenkusios. Statistika, pateikiama svetainėje produktukainos.lt, liudija, kad nuo pernykščio iki šiųmečio rugsėjo labiausiai pabrango aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, kiauliena, vištiena.

Pakilo kai kurių pieno produktų kainos, pavyzdžiui, maždaug 6 proc. daugiau mokama už 9 proc. riebumo varškę, už sviestą – 11 proc., fermentinį sūrį „Gouda“ – kone 8 proc.

Tuo metu varškės sūrio kaina, atsižvelgiant į riebumą, smuktelėjo 5–11 proc.

Brangiau tenka mokėti už žuvis, pavyzdžiui, menkių filė kilogramo kaina pasistiebė nuo 4,75 iki 5,21 euro, karpių – nuo 4,25 iki 4,76 euro.

Gerokai brangesni nei pernai yra burokėliai, svogūnai, kopūstai. Rauginti jie apskritai pabrango dvigubai – už kilogramą šiuo metu tenka mokėti maždaug 1,83 euro.

Tačiau pastaruoju metu atsirado ir pirkėjams palankių žinių – per rugpjūtį smuktelėjo vištienos kaina, ypač lenkiškos.

Lenkijoje ji atpigo maždaug dešimtadaliu, todėl tikimasi, kad tai padarys ryškesnės įtakos ir jos kainoms Lietuvoje.

Naujausių Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliekamų statistinių tyrimų duomenimis, Lietuvos didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse paskutinę vasaros savaitę, palyginti su ankstesne, atvėsintų viščiukų broilerių vidutinė kaina sumažėjo 0,82 proc. – iki 2,32 euro už kilogramą.

Didmeninė – gamintojo kaina susitraukė maždaug 1 proc. – iki 1,49 euro už kilogramą.

Eurostato duomenimis, vidutinė didmeninė atvėsintų viščiukų broilerių kaina Lenkijoje analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 9,23 proc. – iki 1,18 euro už kilogramą, o vidutinė ES – 0,81 proc. – iki 1,86 euro už kilogramą.

Prognozuojama, kad atpigus importuojamai vištienai mažmeninė atvėsinto broilerio kaina artimiausiu laikotarpiu turėtų smarkiau sumažėti ir Lietuvoje.

Pasak „Norfos“ parduotuves valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, šiame tinkle lenkiška vištiena sudaro apie 50 proc. šios rūšies prekių.

„Iš Lenkijos importuojamų prekių kainos susijusios su kaimynų rinka.

Jei jau Lenkijoje kas nors atpinga, netrukus tai nutinka ir pas mus. Tik tiek, kad pokyčiai Lietuvą pasiekia vėluodami.

Tačiau dažnai būna ir momentinių kainos svyravimų, todėl vargu ar vištienos kainos staiga kris“, – kalbėjo D.Dundulis.

Jo nuomone, gali būti, kad joms įtakos daro ir pakitusi vištienos pasiūla – ją paaugino pokyčiai ūkininkų tvartuose.

„Užpernai kiaulienos kaina buvo labai smarkiai kritusi. Tuo metu, kai kiaulių auginimas buvo nuostolingas, daug ūkininkų keitė verslą – perėjo į paukštininkystę.

Toks persitvarkymas yra ilgas, maždaug porą metų trunkantis procesas.

Gali būti, kad dabar atėjo laikas, kai vištienos pasiūla padidėjo. Ji pinga, o kiauliena išlieka santykinai brangi“, – svarstė D.Dundulis.

Iš šiaurinių kaimynų – latvių importuojamos vištienos kiekis nėra didelis, jis sudaro maždaug dešimtadalį rinkos ir didesnės įtakos mažmeninėms kainoms nedaro.

Anot „Maxima“ atstovės Rimos Aukštuolytės, prekybos tinklas nuolat stebi rinkos tendencijas ir reaguoja į pokyčius.

„Suteikėme lientams mažiausios kainos garantiją – 2 kartus per savaitę palyginame savo ir kitų didžiųjų prekybos tinklų 2000 perkamiausių prekių kainas ir, jei randame kur nors pigiau, iškart sumažiname jas savo parduotuvėse“, – sakė R.Aukštuolytė. 

„Paukštienos kainos visada svyruoja keliais procentais. Priežasčių joms smarkiai kristi nėra daug.

Tiesa, šiųmečio derliaus grūdai yra šiek tiek pigesni nei pernykščiai – lesalų kaina šiek tiek sumažėjo“, – kalbėjo Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis.

Jo teigimu, iš Lenkijos įvežamos paukštienos kainos pokyčiai didžiausią įtaką daro turgaus prekybai, ypač Pietvakarių Lietuvoje.

„Daugiausia Lenkijoje užaugintų broilerių mėsos nuperka ir perdirbimo įmonės, tad ir jos jaučia kainų pokyčius kaimynystėje.

Lietuvos prekybos tinklai taip pat juos stebi ir formuoja savo kainų politiką. Gali būti, kad jie todėl ir atpigino vištieną“, – svarstė V.Tėvelis.

Statistikos departamento duomenimis, 2018-aisiais Lietuvos broilerių augintojai eksportavo 50,5 tūkst. tonų vištienos, jos vertė siekė 98,6 mln. eurų arba 1,95 euro už kilogramą. Iš šio kiekio eksportas į Latviją sudarė 13,1 tūkst. tonos, į Lenkiją – 0,78 tonos.

Jos importas pernai sudarė 39,3 tūkst. tonų (iš Lenkijos – 27,4 tūkst. tonų, iš Latvijos –0,4 tūkst. tonų), vertė – 59,2 mln. euro: 1 kilogramo kaina buvo 1,5 euro.

Šiemet importo ir eksporto apimtys yra panašios. Per sausį-liepą iš Lietuvos buvo išgabenta 27,58 tūkst. tonų vištienos, kurios vertė – 53,8 mln. eurų: kilogramo kaina nepakito. Importas sudarė 22,15 tūkst. tonų, jo vertė – 36,8 mln. eurų. Kilogramo kaina pakilo iki 1,66 euro.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas Eltai teigė, kad daržovių ir vaisių kainų didėjimas nulemtas karščio ir sausros regione, o kitų maisto produktų kainos labai keistis neturėtų.

„Šį rugpjūtį maistas pigo mažiau nei ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tai, kad turėjome sausą ir karštą pavasarį, padarė įtakos daržovių ir vaisių derliui.

Kai kurių daržovių kainos toliau išlieka aukštos, o būtent tai lemia, kad mėnesinė maisto infliacija yra 5,1 proc. Tačiau tai yra bendra visam regionui – tiek Lenkijai, tiek Latvijai ar Estijai, nes orai visur buvo panašūs gegužę ir birželį“, – Eltai sakė T.Povilauskas.

Ekonomisto nuomone, metinė infliacija maisto produktams turėtų mažėti.

„Maisto produktų kainų viršūnė jau pasiekta. Manau, metinė jų infliacija mažės. Grūdų supirkimo kaina smarkiai sumažėjusi, todėl apie jokį pabrangimą negalima kalbėti.

Artimiausiais mėnesiais neturėtų augti ir pieno produktų kainos. Išsiskirs tik daržovių kainos. Bet kadangi bulvių derlius yra didesnis, neatrodo, kad dėl to bus didesnių problemų“, – komentavo ekonomistas.