„Pernai metus baigėme su 61 VVĮ įmone, kai dar prieš metus turėjome 108. Tam įtaką padarė kelių priežiūros įmonių sujungimas, Miškų urėdijų sujungimas. Optimaliai Lietuvoje veikiančių VVĮ turėtų būti 30, o jas valdančių institucijų – 5-6“, – teigė V. Danielius.
Pagal VVĮ skaičių pirmauja Žemės ūkio ministerija (16), Energetikos ministerija (6) ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (4). 40 proc. VVĮ pernai vykdė specialiuosius įpareigojimus.
VVĮ grynasis pelnas pernai siekė 117 mln. eurų, kai, palyginti su 2017 m., jis sudarė 279,7 mln. eurų. Anot VKC vadovo, tam didžiausią įtaką padarė energetikos įmonių finansiniai rezultatai, tačiau dauguma įmonių išlaikė gerėjančius rezultatus.
„Dauguma įmonių išlaikė nuoseklų augimą ir portfelio rezultatai gerėja. Tiek „Lietuvos energijos“, tiek „EPSO-G“ įmonių grupės dėl apskaitinio rezultato turėjo perkainuoti turtą, (...) dėl šio aspekto matome įspūdingus skaičius. Energetikos sektorius vaidina didžiulį vaidmenį. Turime suprasti, kad tos įmonės labai specifinės, valdančios didelį kiekį infrastruktūros, todėl turto pokyčiai, kurie vyksta dėl reguliatoriaus pasikeitusių reikalavimų, daro įtaką jų finansinėms ataskaitoms“, – teigė V. Danielius.
Daugiausia Vyriausybės nustatytą grynąjį pelną viršijo Valstybinių miškų urėdija (38,2 proc.).
VVĮ grąža valstybei pernai siekė 168,7 mln. eurų. 2017 m. grąža siekė 203,3 mln. eurų. Vidutinė svertinė VVĮ nuosavo kapitalo grąža 2018 m. sudarė 1,8 proc.
Kalbėdamas apie VVĮ vadovų atlyginimus, V. Danielius teigė, kad bus rengiami pasiūlymai ministerijai bei Vyriausybei dėl neproporcingos situacijos rinkoje.
„Tie skirtumai (atlyginimų. – ELTA) didėja – kuo didesnė VVĮ įmonė, tuo skirtumas su rinka darosi didesnis. Jis yra 40-60 proc. nuo rinkos vidurkio. Teiksime pasiūlymus tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tiek Vyriausybei, kad tvarka būtų peržiūrėta. Vidutinė vadovo kintamojo atlygio dalis sudaro 35 proc., kai kuriais atvejais radome atvejų, kai viršija 50 proc. Lyginant su rinka, tai didžiulė disproporcija“, – sakė V. Danielius.
Vidutinė VVĮ vadovų mėnesinė alga 2017 m. siekė 2 793 eurus. Lyginant pagal sektorius, ji svyravo nuo 5 tūkst. eurų susisiekimo sektoriuje iki 2,2 tūkst. eurų miškininkystės sektoriuje.
VKC vadovas pridūrė, kad ateityje galima tikėtis didžiųjų VVĮ žingsnių į užsienio rinkas, dar labiau mažėjančio VVĮ skaičiaus bei didesnio dėmesio patronuojamoms įmonėms.
