Jau prieš aštuonias ryto prie Glitiškių kaimo (Vilniaus r.) parduotuvės slenka pirkėjai. Sunkiai, kai kurie net lazdomis pasiramsčiuodami.
Dauguma keliauja ne duonos ar kitų būtiniausių maisto produktų, o burnos skalavimo skysčio, kurio galima įsigyti nelaukiant 10 valandos, kai nustoja galioti alkoholio prekybos draudimas.
Panašų vaizdą galima išvysti ne viename kaime ar miestelyje.
Patyrę girtuokliai „Lietuvos rytui“ yra paliudiję, kad išgėręs 250 mililitrų buteliuką 60 procentų alkoholio koncentracijos skysčio žmogus girtas būna net tris dienas. Ryte jį išmaukęs vakare išgeria vandens stiklinę – ir vėl apdujęs. Taip – ir kitą dieną, ir dar kitą.
Kai alkoholio prievaizdai suka galvas, kaip dar pasunkinti svaigalų prekybą, burnos skalavimo skystis – neliečiamas. Ir randa užtarėjų net Europos Sąjungoje.
Parduotuvėse – kiek nori
„Lietuvos ryto“ žurnalistai apsilankė vienoje Glitiškių parduotuvėje. Prašom – burnos skalavimo skysčio buteliukas už 1,5 euro.
Prekės reklamuoti nereikia, tad pardavėja pakuotę nukišusi į apatinę lentyną.
Moteris neslėpė, jog tai paklausi prekė, tiesa, pamėgino aiškinti, kad kai kas ją perka skaudamiems sąnariams tepti.
Sako, padeda, nes alkoholio koncentracija tikrai didelė.
„Netiesa, kad Vilniuje tokios prekės nerasi.
Tik reikia žinoti, kur ieškoti. Juk žmonės šį skystį visur geria“, – dėstė pardavėja.
Ji atskleidė ir kurioje prekybos bazėje ši prekė parduodama didmena.
Glitiškių parduotuvėje – tik vienos rūšies Lenkijoje pagamintas burnos skalavimo skystis „BF Cosmetics“.
Anksčiau būdavo įvairesnio skonio – juodųjų serbentų, žemuogių, persikų. Būdavo ir damų gėrimo. Jo buteliuke alkoholio koncentracija tesiekdavo 20 procentų.
Vilniaus rajono Paberžės parduotuvėje toks pat burnos skalavimo skystis pigesnis – buteliukas kainuoja 1,2 euro.
Pardavėja juokavo, kad kaina žemesnė, nes kaimas didesnis. Beje, buteliukai čia, kaip ir Glitiškėse, padėti apatinėje lentynoje, bet pardavėjai patogiausioje vietoje.
Glitiškėse gyvenantis Leonidas tikino, kad burnos skalavimo skysčio nevartoja, bet žino, kas iš kaimynų jį geria.
Anot vyriškio, išgėrus tokio skysčio dar ilgai juo riaugėsi.
Kad Glitiškėse burnos skalavimo skystis populiarus, liudija aplink apgriuvusį pastatą išmėtyti tušti buteliukai.
Skirta Lietuvai ir Estijai
Čiužinius gaminančios įmonės „Padvaiskas ir Ko“ vadovui Arvydui Padvaiskui Glitiškėse kasdien tenka matyti nuo burnos skalavimo skysčio apdujusius vyrus.
Verslininkas net surinko tokių buteliukų kolekciją, o iš smalsumo pats matuokliu išmatavo alkoholio koncentraciją skystyje.
Paaiškėjo, kad gamintojas iš tiesų sąžiningas – buteliukuose yra arba 20, arba 60 procentų alkoholio.
Ant „BF Cosmetics“ prekės ženklu pažymėtų buteliukų užrašai – lietuvių ir estų kalbomis, vadinasi, prekė skirta šių valstybių rinkoms.
Laikė suspaudęs „pūslelę“
„Kovoja prieš prekybą alumi, vynu, jau nekalbant apie stipresnius alkoholinius gėrimus, nesurenka akcizų. O čia veža ir prekiauja be jokių draudimų.
Lietuvą turėtume gelbėti nuo tokių skysčių, o ne nuo vyno, kurio sekmadieniais žmonės išgeria prie pietų stalo“, – kalbėdamas apie burnos skalavimo skystį piktinosi A.Padvaiskas.
Iš tiesų – kalbant apie burnos skalavimo skystį vienintelis apribojimas yra 2014 metais priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis uždrausta šiais kosmetikos gaminiais (kai juose alkoholio koncentracija didesnė kaip 20 procentų) prekiauti nestacionariose mažmeninės prekybos vietose – kioskuose.
Tačiau parduotuvėse šiuo kosmetikos gaminiu prekiauti nedraudžiama nuo ankstaus ryto.
A.Padvaiskas prisiminė, kaip šią vasarą teko gelbėti burnos skalavimo skystį geriančio kaimyno gyvybę.
Išvažiuodamas iš kiemo verslininkas išvydo, kaip vyras suklupo: „Kepino saulė, bet pastebėjau, kad net parpuolęs ant žemės kaimynas iš rankos nepaleidžia „pūslelės“.
Prišoko kitas kaimynas, nunešėme tą žmogų namo, paguldėme į lovą, žiūriu – ant stalo dar trys tokios pat tuščios „pūslelės“ stovi.“
Prakaito kvapas – salsvas
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės toksikologas Robertas Badaras sakė, kad pacientų, apsinuodijusių burnos skalavimo skysčiu, sumažėjo.
Tokių ypač daug būdavo tada, kai skysčiu galėjo prekiauti ir kioskai. Kartais į ligoninę per dieną atveždavo ir po dešimt apsinuodijusiųjų.
Vis dėlto džiūgauti nėra labai dėl ko, nes kaimuose apskritai mažėja žmonių, ne tik burnos skalavimo skysčio mėgėjų.
Paklaustas, kuo burnos skalavimo skystis pavojingas, R.Badaras paaiškino, kad juo apsinuodijusių asmenų simptominiai tyrimai būna skirtingi nei vartojusių kitokį alkoholį.
Medikai burnos skalavimo skysčio gėrėją pirmiausia atpažįsta iš salsvo prakaito kvapo. O kai kuriuos pacientus pas toksikologus anksčiau veždavo taip dažnai, kad juos gydytojai atpažindavo iš smegenų nuotraukų.
Siekė apmokestinti akcizu
Negalima sakyti, jog valstybė nieko nedarė, kad užtvenktų į Lietuvą tekančias burnos skalavimo skysčio upes.
Tačiau sulaukė smūgio: Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT) vasario pabaigoje nusprendė, kad kosmetikoje ir burnos higienos skysčiuose esantis alkoholis negali būti apmokestintas akcizu.
Tokios pozicijos teismas laikėsi nepaisydamas to, kad kai kurie žmonės šiuos skysčius vartoja kaip svaigalus.
Tokį sprendimą ESTT priėmė išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris sprendė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir bendrovės „Bene Factum“ ginčą, prašymą.
Bylos duomenimis, „Bene Factum“ 2009–2014 metais Lenkijoje užsakė pagaminti ir komerciniais tikslais importavo į Lietuvą burnos skalavimo skystį ir kosmetinį spiritą. Šie produktai buvo parduodami ir kioskuose, kur juos daugiausia pirkdavo žmonės, gaminius naudojantys kaip alkoholinius gėrimus svaiginimosi tikslais.
VMI nurodė, kad „Bene Factum“ nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias jos importuojamų produktų vartojimui kaip svaigalams. Be to, gaminių etiketėse įmonė nurodydavo alkoholio koncentraciją procentais, o užsakydama juos gaminti nurodydavo suteikti produktams tam tikrus kvapus, taip skatindama juos vartoti kaip alkoholį.
Remdamasi šia informacija ir Lietuvos teisėje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu VMI nutarė, kad „Bene Factum“ į Lietuvą įvežti produktai buvo skirti žmonėms vartoti kaip maistas, todėl juose esantis etilo alkoholis turi būti apmokestinamas akcizu.
Su tuo nesutikusi „Bene Factum“ kreipėsi į teismus. Registrų centro duomenimis, vienintelė šios bendrovės akcininkė yra Ilona Blažienė.
Bendrovę teismas išteisino
ESTT nurodė, kad ES direktyva dėl akcizų už alkoholį numato, jog jais negali būti apmokestintas alkoholis, naudojamas ne žmonėms vartoti skirtų produktų gamybai.
„Produktai, pristatomi kaip kosmetikos ar burnos higienos produktai, kuriuose yra etilo alkoholio, būdami žmonėms vartoti neskirti produktai, negali būti neatleisti nuo akcizo, kaip numatyta direktyvoje, motyvuojant tuo, kad kai kurie asmenys juos vartoja kaip alkoholinius gėrimus“, – rašoma ESTT sprendime.
ESTT pažymėjo, jog prekės ženklu „BF Cosmetics“ pažymėtais produktais buvo prekiaujama kaip kosmetika ar burnos skalavimo skysčiu, o asmenys, kurie pirko juos kaip alkoholinius gėrimus, žinojo ar turėjo žinoti, jog perka kosmetikos ar burnos higienos produktus.
Anot teismo, šios ES direktyvos nuostatos nekeičia ir tai, kad bendrovė „Bene Factum“, žinodama, jog jos platinami produktai vartojami ir kaip alkoholiniai gėrimai, juos užsakė pagaminti ir paženklinti etiketėmis atsižvelgdama į šią aplinkybę, kad padidėtų jų pardavimas.
„Priemonės, kurių „Bene Factum“ ėmėsi dėl ginčo produktų savybių, neužkirto kelio prekiauti jais kaip kosmetikos ar burnos higienos produktais, neskirtais žmonėms vartoti“, – nurodė ESTT.
ES direktyva numato, kad jeigu atleidimas nuo akcizo sukelia išsisukinėjimus, vengimus ar piktnaudžiavimą, jis gali būti netaikomas.
Tačiau, anot ESTT, iš byloje esančios VMI pozicijos matyti, kad ji nemanė, jog „Bene Factum“ buvo kalta dėl išsisukinėjimo, vengimo ar piktnaudžiavimo, todėl neketino taikyti šios direktyvos nuostatos, jos išaiškinti neprašė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Inspektoriai vėl nusileido
Sulaukusi tokio ESTT sprendimo „Bene Factum“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) dėl įmonei nepalankių Mokestinių ginčų komisijos ir VMI sprendimų.
Teisėjų kolegija gegužę nutarė įmonės skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo VMI 1483 eurus bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Šis LVAT sprendimas neskundžiamas.
Įkąsti burnos skalavimo skysčio tiekėjams anksčiau mėgino ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Vadovaudamasi produktų saugos įvertinimų, patikrinimų ir kontrolės medžiaga, VVTAT 2017 metų birželio 13 dieną buvo uždraudusi tiekti į rinką ir demonstruoti prekės ženklu „BF Cosmetics“ pažymėtus gaminius, kol Lenkijos valstybinė sanitarijos inspekcija patikrins gamintojo „Canexpol“ kosmetikos gaminių kokybę.
Tačiau netrukus tokį sprendimą VVTAT teko atšaukti.
Tiesa, dabar ant kaimo parduotuvėse parduodamų burnos skalavimo skysčio buteliukų nurodyta, kad platintojas yra kitas – bendrovė „Morsena“.
Tačiau abiejų įmonių būstinių adresas tas pats – Sandėlių gatvė Vilniuje.
Vienintelis valstybės pasiekimas – ant burnos skalavimo skysčio buteliukų neberasi užrašo, kokia jame alkoholio koncentracija.
Tačiau girtuokliams to ir nereikia, o didmenininkai, prekiaujantys šia produkcija, tokios informacijos neslepia.
Per penkerius metus nerado nė vieno pažeidimo
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) po 2014 metais priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų nėra nustatęs burnos skalavimo skysčio prekybos pažeidimų.
Taip pat nebuvo nustatyta pažeidimų, kad šie gaminiai būtų laikomi parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose.
Paklausti, kaip galima apriboti alkoholio koncentraciją burnos skalavimo skysčio sudėtyje, NTAKD Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus specialistai išvedžiojo: „Nepriklausomai nuo to, kokias medžiagas asmuo vartojo, jeigu tai būtų ir burnos skalavimo skystis, bendruomenė pirmiausia turėtų pasiūlyti pagalbą tokiam asmeniui, nes jis, tikėtina, žalingai vartoja arba yra priklausomas nuo alkoholio, tad draudimai šiuo atveju mažai tepadės – tokiems asmenims gali būti reikalinga psichologinė, socialinė ar net medicininė pagalba.“
