Konfederacijos Mokesčių komisijai vadovaujantis M. Dubnikovas teigia, kad „pati idėja suvienodinti GPM tarifus ir taip patobulinti visą sistemą yra gera“, tačiau poveikį lems, koks bus siūlomas standartinis GPM tarifas ir kaip bus siekiama jo progresyvumo.
„Tas progresyvumas gali būti pasiektas standartiniu GPM tarifu pasirinkus 20 proc. ir nuo jo laiptais kylant į viršų. Gali būti, kad standartiniu tarifu bus pasirinkti 15 proc., jį toliau laipsniškai didinant link 20 procentų. Viskas priklausys nuo to, kokie bus skaičiai“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Jo teigimu, spartus apmokestinimo didinimas gali paskatinti stambų kapitalą iškelti iš Lietuvos į kitas jurisdikcijas.
„Kapitalą apmokestinti taip pat kaip darbo santykius mintis yra gal ir gera, tik klausimas, kuriuo tarifu tas kapitalas būtų apmokestinamas. Jei būtų nuspręsta pasirinkti 20 proc., tai būtų apmokestinimo padidėjimas 5 proc. punktais, kas iš tiesų gali paskatinti norą pagalvoti apie kitas jurisdikcijas. Net ir dabartinis 15 proc. kapitalo apmokestinimas tikriausiai yra paskatinęs pakankamai garsias pavardes pasitraukti“, – sakė analitikas.
„Reikia turėti omenyje, kad šie siūlomi pakeitimai daugiausiai palies tuos, kurie yra susiję su stambiu kapitalu ar turi savo buveines tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje, todėl mokestinė konkurencija tarp šitų šalių tikrai gali egzistuoti“, – pridūrė jis.
M. Dubnikovas nesiėmė prognozuoti, ar Prezidentūros teikiami siūlymai sulauks palaikymo Seime.
„Nežinau, Seime visko gali būti. Paskutiniai metai rodo, kad kartais į Seimą eiti su savo pasiūlymais yra nemaža loterija“, – sakė M. Dubnikovas.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui. Tarp papildomų lėšų socialinei apsaugai šaltinių prezidentas siūlo ir didesnį su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimą.
Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta BNS sakė, kad teikiami pasiūlymai yra susiję su didesniu individualios veiklos, kapitalo prieaugio bei dividendų pajamų apmokestinimu.
„Pagrindinis tikslas – kad individualios pajamos, ne darbo santykių pajamos būtų kiek įmanoma panašesnės į darbo santykių pajamas“, – sakė S. Krėpšta.
Šiuo metu individualios veiklos pajamų, atskaičius išlaidas, apmokestinimas prasideda nuo 5 proc. ir laipsniškai didėja iki 15 proc., kai metinės pajamos pasiekia 35 tūkst. eurų. Pasak S. Krėpštos, siūloma ties šią riba nesustoti ir toliau nuosekliai didinti individualios veiklos apmokestinimą iki 20 proc., vėliau įsijungiant progresiniams GPM tarifams.
„Tai reiškia, kad smulkaus verslo apmokestinimas nesikeičia. Mes siūlome suvienodinti žaidimo taisykles, kad nebūtų dirbtinos paskatos mesti samdomą darbą ir įforminti individualią veiklą“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Anot S. Krėpštos, 15 proc. kapitalo prieaugio pajamų ir dividendų apmokestinimo tarifas yra išlikęs iš tų laikų, kai su darbo pajamomis susiję mokesčiai nebuvo konsoliduoti darbuotojo pusėje.
„Jei iš kapitalo prieaugio pajamos yra didelės, mes turime irgi judėti link GPM tarifo. Dividendų apmokestinimą irgi galvojama pajudinti iki 20 procentų. (...) Bendra logika yra naikinti paskatas judėti į kapitalo forma gaunamas pajamas“, – aiškino S. Krėpšta.
Jis sakė tikintis, kad tokie pakeitimai neatbaidys investuotojų, nes didiesiems investuotojams svarbiau ne mokestinė aplinka, o darbuotojų kvalifikacija ir infrastruktūra.
