Pernykštė sausra pradėjo sekinti, o šiųmetė visiškai pribaigė šulinius kai kuriose vietovėse – jie tiesiog išdžiūvo. Vandens įmanoma pasisemti nebent iš tokių, kuriuos maitina požeminės gyslos.
Gyvenantys kaime ar sodybas turintys žmonės ėmė ieškoti išeičių, todėl šįmet artezinių šulinių gręžėjai darbo turi į valias.
Suskaičiavo, kiek kainavo
Lietuviai kaimynams nėra dosnūs. Jei jau reikia artezinio gręžinio, su aplinkiniais dalytis išlaidomis retas yra nusiteikęs. O išsigręžti individualų nepigu.
„Namą su šeima statėmės užpernai.
Prisijungti prie kaimyno vandens gręžinio nebuvo galimybės – jis aiškino, kad vandens siurblys nėra galingas.
Taigi viskuo teko rūpintis patiems: gauti pažymą iš „Vilniaus vandenų“ įmonės, liudijančią, kad toje vietoje neplanuojama tiesti vandentiekio, užsakyti sklypo topografinę nuotrauką, kad gręžėjai matytų visus inžinerinius įrenginius ir po žeme, ir ant žemės. Ji, regis, kainavo 300 eurų.
Savo ruožtu bendrovė parengė gręžinio, vandentiekio ir nuotekų techninį projektą. Už viską teko sumokėti 3730 eurų.
Tai kaina su pridėtinės vertės mokesčiu, kuris siekė 650 eurų“, – pasakojo sodininkų bendrijoje ties Vilniumi gyvenantis Vaidas Burkinas.
Kaip susikaupė tokia suma?
Anot pašnekovo, gręžinio įrengimas – žvalgybinis gręžimas, geofiziniai tyrimai, vamzdynas – kainavo 1323 eurus: metro kaina siekė 27 eurus, o gręžinio gylis – 49 metrus. Dar 50 eurų kainavo gręžinio pasas, 35 eurus – vandens cheminis tyrimas.
„Tačiau gręžinys – tiktai pusė darbo, nes dar reikia įrengti vandens tiekimo sistemą, o ji kainą padvigubina. Pavyzdžiui, vien vandens siurblys kainavo 342 eurus, o kur dar hidroforas, valdymo sistema, vamzdynai, atlygis darbuotojams?
Darbų stygiumi nesiskundžia
„Mes negalime skųstis – darbų daug. Ir pernai, ir šiemet giluminių gręžinių poreikis augo.
Nežinau, kaip Žemaitijoje, bet Vidurio Lietuvoje bei Vilniaus zonoje, kur mes dirbame, užsakymų gausėja“, – sakė bendrovės „Kauno hidrogeologija“ projektų vadovas Gediminas Baronas.
Jo teigimu, šiuo metu vidutinė gręžinio ir visos vandens tiekimo sistemos įrangos kaina Lietuvoje sukasi apie 4 tūkst. eurų.
Per pastaruosius porą trejetą metų ji pakilo 10–20 proc.
„Viena kategorija gręžinių užsakovų – tai sodybas kaime turintys žmonės, kita – individualių namų statytojai, kurie kuriasi priemiesčiuose, o juose dažniausiai nebūna centralizuotos vandens tiekimo sistemos. Paprastai žmonės rūpinasi gręžiniu tik savo namams, retai kada kaimynai kooperuojasi ir užsako jį galingesnį“, – kalbėjo G.Baronas.
Pasak bendrovės „Melkerlita“ darbų vadovo Rolando Vitkausko, pastaruosius porą metų užsakymų gausėjo ne tik dėl sausros išdžiovintų šachtinių šulinių.
Vis dažniau naujų artezinių gręžinių prireikia ir ūkininkams, kurie iki šiol juos naudojo gręžtus dar sovietmečiu. O ir gręžinių kaina pakilo – šiuo metu metro kaina (be PVM) siekia 30 eurų.
Ar įmanoma ją sumažinti? Pasak G.Barono, ko gero, egzistuoja ir šešėlis, nes žmonės skelbimų portaluose susiranda ir tokių gręžėjų, kurie dirba nelegaliai.
„Šykštus moka du kartus, – paklaustas, ar būna sąmatoje nors viena vieta, kur galima sutaupyti, patarlę priminė bendrovės „Gręžiniai“ direktorius Miroslavas Bacevičius. – Kainai didžiausios įtakos daro gręžinio gylis, taip pat skiriasi vandens siurblių kainos.
Bet eksperimentuoti su kokybe čia ne vieta. Juk tai – vanduo, kuris žmogui būtinas, tad reikalinga ir patikima įranga. Gręžiniui suteikiama 10 metų garantija, įrangai – dvejų. Joks žmogus nenorės po poros metų mokėti už naują siurblį.“
Menkokas pasirinkimas
Alternatyvų giluminiams gręžiniams nėra daug.
Pasak mažosios bendrijos „Hidrogenas“ savininko Justino Bubnelio, yra galimybė pasiekti vandens sluoksnį naudojant nedidelį sraigtinį grąžtą. Tai vadinamasis mažasis gręžinys, kuris kainuoja gerokai pigiau, bet tinka anaiptol ne kiekvienam gruntui.
„Toks gręžinys veikia kaip ir artezinis – įleidus vamzdį į žemę jo apačioje įtaisomas filtras. Bet vamzdis yra siauras, giluminis siurblys jame netelpa, todėl jis su hidroforu statomas paviršiuje.
Jis nėra galingas ir vandenį gali ištraukti iš vandeningo smėlio ar žvyro sluoksnio tik tada, jei jis ne giliau kaip 12 metrų“, – paaiškino J.Bubnelis.
Minimalaus gręžinio įrengimo kaina nepriklauso nuo jo gylio. Iš viso (kartu su grunto žvalgyba bei įvadu į namą) ji siekia apie 1100–1200 eurų.
„Deja, pagal Lietuvos hidrogeologinį žemėlapį neįmanoma nustatyti, kokiame grunto gylyje yra vandeningas sluoksnis. Viskas priklauso nuo konkretaus sklypo. Mano patirtis liudija, kad atitikimo tikimybė tėra 50 proc.
Užsakyti vien grunto žvalgymą žmogui irgi reiškia papildomas išlaidas. Tai kainuoja apie 250–300 eurų, o jeigu 12 metrų gylyje nėra vandens, tuomet ta žvalgyba betikslė.
Tokiu atveju molingoje žemėje galbūt geriau iškart rinktis giluminį gręžinį. Gal paaiškės, kad vandeningas sluoksnis yra kokių 30 metrų gylyje, tada jam įrengti pakaktų ir 2,5 tūkst. eurų“, – paaiškino J.Bubnelis.
Legalių gręžinių padaugėjo tik šįmet
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriaus vyriausiosios specialistės Redos Reipšleger, pastaruosius kelerius metus vandens gręžinių skaičius beveik nesikeitė – šuolio būta tik šiemet.
Žemės gelmių registro duomenimis, nuo 2019-ųjų sausio iki rugpjūčio 31-osios buvo įregistruota 1416 gręžinių – vidutiniškai 177 per mėnesį. Tuo metu ir pernai, ir užpernai mėnesio vidurkis buvo 130 gręžinių.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje veikia 40 193 vandens gręžiniai – 1379 daugiau nei 2018-ųjų pabaigoje.
