Naujoje terasoje antradienį susirinkę žinomi vilniečiai sutarė, kad Gedimino prospekto pabaigai trūksta bohemiškos dvasios, kuri čia sklandė XX amžiuje.
Nors sovietiniais laikais buvo daugybė suvaržymų, prie Lenino paminklo vykdavo koncertai, o pasirodyti gražiausiais drabužiais ir pasivažinėti po tuometį Lenino prospektą prabangiausiais automobiliais buvo garbės reikalas.
Viliojo ne tiktai terasa
Pakvietę pasigrožėti vaizdais iš terasos „Live Square“ šeimininkai siūlė taip pat pasivaikščioti po pirmąjį Lietuvoje keturių žvaigždučių viešbutį „Hilton Garden Inn“.
Beveik per dvejus metus iškilusi „Live Square“ jungia 6300 kvadratinių metrų verslo centrą su prekybos galerija, 164 kambarių viešbutį „Hilton Garden Inn“ su 250 kvadratinių metrų konferencijų centru, gyvenamuosius pastatus su 88 apartamentais.
Verslo centro erdves nuomojasi advokatų kontora „Sorainen“ ir pirmasis Baltijos šalyse bendradarbystės centras „Spaces“. Prekybos galerijoje veikia kavos baras „Vero Cafe“, vaistinė „Benu“, gėlių salonas „Florisima“, šveicariškų laikrodžių parduotuvė „Ženeva“, arbatinė „Formosa“, parduotuvė „Narvesen“ bei pirmoji naujos koncepcijos parduotuvė „Rimi Express“.
Nors „Live Square“ atidarymo data laikoma liepos 1-oji, kai kurie naujakuriai nespėjo įsikurti, tad oficialios iškilmės perkeltos į rugpjūčio pabaigą.
Klausydavo kalinių kalbų
Sostinės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis prisiminė, kad dar 2000-aisiais sklandė vizija, kaip vilnietis ar atvykėlis galėtų Gedimino prospektu, Pilies ir Vilniaus gatvėmis miestą apsukti ratu, aplankydamas gražiausias vietas. Prieš keletą metų ši vizija buvo įgyvendinta.
„Svarbu, kad ši Gedimino prospekto dalis būtų gyvybinga įvairiu paros metu, kad čia neįsikurtų vien įmonės ir įstaigos ir jis netaptų Briuselio biurokratų rajonu, kai vakare eini vien šalia uždarytų parduotuvių“, – kalbėjo vyriausiasis architektas.
Jo nuomone, gyvybės Gedimino prospekto pabaigai įpūs ir koncertų salė ant Tauro kalno. Be to, savivaldybė daug dėmesio skiria Lukiškių kalėjimo perspektyvoms, siekdama, kad jis netaptų vien muziejumi, kurį vieną kartą aplankysi ir daugiau neisi.
Nors anksčiau daug kas Lukiškių kalėjimą netoli Gedimino prospekto vadino juodąja skyle, M.Pakalnio žodžiais, niūri įstaiga taip pat buvo savotiškai romantiška.
Gyvendamas netoli jis girdėdavo vakarais kalinių ir jų mylimų moterų pokalbius per sieną. Jų klausydavosi visas rajonas.
Kadaise Gedimino prospekte, Pirklių namų pastate, buvo įsikūręs savivaldybės Miesto plėtros departamentas ir įmonė „Vilniaus planas“, čia teko dirbti ir M.Pakalniui.
Jis juokavo, kad bohemiškos dvasios gatvei įliedavo ir bohemiškas architektų gyvenimas.
Merginas vedė į „Svajonę“
Menotyrininkas Saulius Pilinkus sakė, kad dabar Gedimino prospektas jam yra svetimesnis. Sovietiniais laikais ši gatvė keldavo ir baimę, tais laikais du kartus per metus tekdavo ja žygiuoti su plakatais ir raudonomis vėliavomis.
Komunistų partijos veikėjams tribūna būdavo įrengiama prie tuometės konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro akademijos), o Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios varpinėje, kur dabar įrengtas kariljonas, demonstracijų metu budėdavo snaiperiai.
S.Pilinkus prisipažino, kad jam Gedimino prospektas yra „Svajonė“, kuri dabar pavirto restoranu „McDonald’s“. Tai buvo konditerijos parduotuvė, kur buvo skaniausių saldainių, pyragų ir pyragaičių.
„Nuostabiausias dalykas būdavo patikusią merginą nusivesti į „Svajonę“, – dalindamasis savo prisiminimais šypsojosi S.Pilinkus.
Prie paminklo – koncertai
Šalia Gedimino prospekto esančioje Dainavos gatvėje gyveno muzikos ir dainuojamosios poezijos atlikėjas ir autorius Vytautas Kernagis.
„Tada jis buvo Vycka, jo koncertai vykdavo ant Vladuko paminklo postamento, kol nenuvarydavo milicininkai“, – pasakojo S.Pilinkus. Klausytis V.Kernagio prie Lenino skulptūros buvo susirenkama dažniausiai penktadienio vakarais.
S.Pilinkaus žodžiais, Gedimino prospektas sovietmečiu buvo ir kaip Jono Basanavičiaus gatvė Palangoje: „Čia galėjai save parodyti ir kitus pamatyti.
Dabar auksinis jaunimas prabangius automobilius susirenka pademonstruoti Rotušės aikštėje, lėkdami Islandijos gatve, o tada prestižo reikalas buvo juoda „Volga“ važiuoti Gedimino prospektu.
Bet viskas pasikeitė 1980–1983 metais. Nuo tada prasidėjo Gedimino prospekto merdėjimas.
Fontanas primena vasaras
Robotikos įmonės „Factobotics“ vadovo Justino Katkaus šeima Gedimino prospekte gyvena dvidešimt metų. Vilnietis prisiminė, kad pirmasis iš didesnių įspūdžių šioje gatvėje buvo tada dar veikęs Seimo fontanas.
„Fontanas iki šiol asocijuojasi su šiltomis vasaromis. Deja, jo nebėra“, – apgailestavo J.Katkus.
Kitas jo gražus atsiminimas – senosios Gedimino prospekto liepos: „Medžių lajos siekė pastatų trečiuosius aukštus ir vaiko akimis atrodė įspūdingai. Gatvė visai kitaip kvepėjo.“
Tuo metu gyventojai automobilius palikdavo Gedimino prospekte, prie stiklo priklijavę lapelį „Gyventojas“. Tai dabar būtų neįmanoma.
Išskirtinę atmosferą kūrė tuometės Konservatorijos tretieji rūmai – aplinkiniai gyventojai galėjo klausytis solistų repeticijų.
J.Katkui įsiminė viena lietinga vasaros diena. Jis atvėrė virtuvės langą ir išgirdo, kad su prasidėjusia liūtimi Konservatorijoje ėmė groti klarnetininkas: „Prisimenu, kaip jis šokdino lietų.“
Konservatorijos trečiųjų rūmų Gedimino prospekte nebėra, nebeliko muzikų koncentracijos. J.Katkus spėjo, kad ir V.Kernagis Gedimino prospekte mėgo koncertuoti ne vien dėl to, kad jis buvo netoli namų. Tai buvo muzikali gatvės atkarpa.
Nekenčia mugių ir renginių
J.Katkaus žodžiais, išlikęs gyvenimo Gedimino prospekte privalumas – jo gyventojai niekada su visais vilniečiais nevažiuoja į darbą: „Rytais jie važiuoja dirbti į miestą, o mes – iš miesto. Tas pat ir vakarais. Mes grįžtame į miestą, o jie važiuoja iš miesto. Todėl niekada nereikia gaišti laiko spūstyse.“
Gedimino prospekto gyventojai pripratę prie nuolatinio triukšmo, bet J.Katkus pripažino, kad visi jie nemėgsta mugių, įvairių renginių, nes jie labai pasunkina išvykimą iš namų.
Prieš kiekvieną mugę, renginį Gedimino prospekte jiems automobilius tenka išvakarėse statyti kitose gatvėse.
Stojo piestu prieš ministerijų miestelį
Vyriausybė vasarą paskelbė apie planus statyti atskirą aštuonių ministerijų miestelį šalia Gedimino prospekto, prie Seimo, dabartinėje nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje.
Studijoje iš viso analizuota 11 vietų, galutiniame etape pasirinktos keturios: prie Seimo, taip pat buvusio Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) teritorija, sklypas A.Goštauto gatvėje bei teritorija stoties rajone.
Vyriausybės kanceliarija jau yra išsiuntusi prašymą Seimo kanceliarijai nagrinėti ekonomiškesnę alternatyvą – projektą plėtoti sklype prie Seimo.
Turto banko vertinimu, naudojant tradicinę rangą, priklausomai nuo pasirinktos vietos ar kitų veiksnių, statybos kainuotų nuo 62 iki 67 mln. eurų. Tai planuojama daryti tik valstybės lėšomis. Skaičiuota, kad tiek investicijų prireiktų įrengiant 24 tūkst. kvadratinių metrų patalpas – iš viso apie 2 tūkst. darbo vietų.
M.Pakalnis sakė, kad tinkamesnė vieta ministerijų miesteliui būtų ne Vyriausybės pasirinktas sklypas prie Seimo, o LEU kompleksas.
„LEU yra geresnė vieta vien dėl to, kad ten nesusiformuotų toks didelis vien valdžios institucijų branduolys, sklypas šalia Seimo būtų labiau tinkamas kitai paskirčiai, kuri pritrauktų kitus žmones, ne vien tik tuos, kurie ateina dirbti ar tvarkyti reikalų. Galbūt ten galėtų atsirasti viešbutis, paslaugų objektai – tokių funkcijų ten trūksta labiau. Nes jau dabar šis Gedimino prospekto galas yra apmiręs“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Anot jo, nesvarbu, kur tokie miesteliai atsiranda – ar tai būtų Berlyne po sienos nugriovimo atsiradęs vyriausybinis kvartalas, ar Briuselio biurokratų kvartalas, – vakare po darbo jie apmiršta.
