Mokslo populiarinimo knygų autorę užgriuvo kritikos banga – „Facebook“ nariai iškėlė klausimą dėl šio poelgio etiškumo ir apkaltino A.Kazancevą tuo, kad ji pervertina savo genetinę medžiagą.
Portale gazeta.ru žurnalistė Anna Vinogradova pasakoja apie tai, kaip internete kritikuojama knygos „Internete kažkas neteisus“ autorė.
Praėjusią savaitę internete kilo diskusija dėl neįprasto aukciono objekto, kurį išstatė parduoti švietimo fondas.
Mokslą populiarinanti organizacija pateikė parduoti garsios mokslo žurnalistės, mokslo populiarinimo knygų autorės Asios Kazancevos kiaušialąstę: žurnalistė viešai pareiškė esanti pasirengusi tapti oocitų (nesubrendusių moteriškųjų lytinių ląstelių. – Red.) donore.
„Bet kokiu atveju aš juos ketinu kitą rudenį užšaldyti ir neturiu nieko prieš, kad pusę gautos medžiagos atiduočiau tiems, kurie artimiausioje ateityje planuoja turėti vaikų“, – sakė A.Kazanceva.
Kitą dieną kiaušialąstė buvo parduota už 90 tūkst. rublių (1219 Eur), tačiau mokslo žurnalistei teko aiškintis su kritikais, kurie nesuprato jos veiksmų.
Nemaža dalis komentuotojų iškėlė klausimą, ar etiška parduoti savo biologinę medžiagą.
„Ir jai visiškai nerūpi, kas nutiks jos vaikui? Kas, kaip ir kuo jį užaugins? Kada tai daro kažkokios plaštakės, kur tai benueitų, bet čia ... Net kai vyrai tai daro už pinigus ar už dyką, net ir tai šlykštu. Manau, jei žmogui nusišvilpti į tai, kas nutiks jo kūdikiui, tada kyla labai didelių abejonių dėl jo genų kokybės, juo labiau, jei tai moteris“, – komentare apie fondo paskelbtą laiškelį parašė internautė, vardu Alina Belawski. Ji išreiškė nuomonę, kad vyrams lengviau atsisveikinti su savo spermatozoidais, nes jie jų turi daug daugiau, nei moterys kiaušialąsčių.
Vykstant diskusijai toliau, viena feisbukininkė paaiškino, kad nerimauja dėl kūdikio likimo, kuris gims iš mokslo žurnalistikos atstovės padovanotos kiaušialąstės. „O jei anoniminis šios Asios Kazancevos kiaušialąstės pirkėjas serga sunkia paveldima liga ir atitinkamai jos vaikas nuo gimimo bus neįgalus, ir jai „pofig“ (suprask: į tai nusispjauti. – Red.) , tai po viso to ją galima vadinti genetiškai visaverte? Na, nebent visokias „marozes“ be menkiausių moralės principų galima priskirti psichiškai sveikoms“, – tęsė ji.
Kiti kritikai nerimavo ne tiek dėl vaikų, kiek dėl šio klausimo praktinės pusės. Pavyzdžiui, jiems pasirodė, kad aukciono objekto kaina – nudidinta: vidutinė anoniminės donorės kiaušinėlio kaina dabar siekia apie 30 tūkst. rublių (406 Eur).
Daugelis išreiškė nuomonę, kad mokslo žurnalistė pervertina savo genetinę medžiagą, manydama, kad būsimam kūdikiui pasiseks su intelektu ir išvaizda taip pat, kaip ir jai: žurnalistės poelgį jie įvertino kaip „didžiausią narcisizmo (narciziškumo) laipsnį“.
A.Kazancevos poelgio viešumas išties leidžia jame įžvelgti narcisizmo požymius – vis dėlto ne kiekviena moteris išdrįsta atvirai pareikšti, kad ji yra tokia protinga ir graži, kad už jos genus negaila pakloti ir 90 tūkst. rublių. Tačiau pati žurnalistė vėliau paaiškino savo veiksmus kaip labai praktinius.
Interviu leidiniui „Fontanka“ A.Kazanceva papasakojo, kad kitais metais rengiasi užšaldyti savo kiaušialąstes, nes greitai jai sukaks 33 metai, o ji kol kas nėra tikra, ar norės turėti vaikų. Tam tikru ootocitų kiekiu ji nori pasidalyti.
„Prieš tai kiaušidės stimuliuojamos hormonais, kad tuo pačiu metu subręstų ir išsilaisvintų daug kiaušialąsčių. Todėl greičiausiai turėsiu šiek tiek atsargų, – paaiškino mokslo žurnalistė. – Iš anksto nežinoma, galbūt pavyks gauti aštuonias, gal dvylika. Tačiau bet kuriuo atveju nematau problemos, jei noriu pusę pasilikti sau dėl būsimo dauginimosi šanso, o pusę atiduoti tam, kas nori turėti vaikų jau dabar.“
Taigi, A.Kazanceva, be kita ko, atsakė tiems, kas pasipiktino, kad parduoti išstatyta viena kiaušialąstė – jie teisingai pastebėjo, kad jos greičiausiai nepakaks gemalui susiformuoti. Be to, žurnalistė pagrindė, dėl kokių priežasčių pirkėjas gali teikti pirmenybę jos oocitams, pastebi straipsnio autorė.
„Manome, kad yra žmonių, kurie nenori katės maiše, tai yra, jie nenori turėti reikalų su anonimine donore, o geriau paims mano (kiaušialąstę. – Red.), – pareiškė ji. – Kadangi gali paskaityti mano knygutes, interviu su manimi, pažiūrėti paskaitas. Apskritai, jie žino, kas aš esu. O kadangi mes žinome, kad genai turi gana didelę įtaką išvaizdai ir būdo bruožams, kažkas gali labai panorėti vaiko iš manęs. Aš neprieštarauju.“
Etinė kiaušinėlių donorystės klausimo pusė dar ilgą laiką gali išlikti diskusijos tema: kol vienus žmones piktina praktiškas požiūris į reprodukciją, kiti mano, kad nėra nieko blogo suteikti galimybę žmonėms, kurie nori vaikų, bet negali susilaukti jų natūraliu būdu, užauginti sveiką ir laimingą mažylį.
Kitas dalykas – plačiai paplitusi kiaušialąsčių anoniminės donorystės praktika yra tokia, kad recipientas gauna biologinę medžiagą, paimtą iš žmogaus, kuris iki to laiko yra pasitikrinęs sveikatą, o ar jis rašo knygas ir duoda interviu – kitas klausimas.
Anonimine oocitų donore gali būti moteris nuo 18 iki 30 metų, kuri jau turi bent vieną sveiką savo vaiką. Analizė turi parodyti, kad ji neserga tokiomis ligomis kaip ŽIV, sifilis ir hepatitai, jai nenustatytos paūmėjimo stadijos vidaus organų ligos, lytinių organų infekcijos, ryškios skeleto sistemos anomalijos. Be to, ji neturi turėti psichinių sutrikimų, jos šeimos nariai negali sirgti paveldimomis ligomis. Žodžiu, ar moteris tinka kiaušialąstės donorės vaidmeniui, gali nuspręsti tik gydytojas, reziumuoja A.Vinogradova portale gazeta.ru.
Parengė Leonas Grybauskas
