Nors JAV dažnai į dominavimą pasaulyje kelią skynėsi per karus, vis dėlto daugelį savo teritorijų ši šalis tiesiog nusipirko iš kitų valstybių.
Beje, JAV pirko žemę ir iš Danijos. Penktajame dešimtmetyje JAV kartą jau pretendavo į Grenlandiją.
Štai kokie didžiausi žemių pirkimo–pardavimo sandoriai, kuriuos per savo istoriją sudarė Jungtinės Amerikos Valstijos.
JAV nupirko iš Danijos Mergelių salas
Turistų rojaus – Mergelių salų archipelago – dalis ilgą laiką buvo vadinama Danijos Vest Indija, ir tai, kaip rodo pavadinimas, buvo Danijos kolonija. Danijos Vest Indijos kompanija kolonizavo daugelį salyno salų ir 1672 m. ten įrengė cukranendrių plantacijas. XVIII a. viduryje jas nupirko Danijos karališkieji rūmai.
Pirmojo pasaulinio karo metu Danija nusprendė parduoti Mergelių salas Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 25 mln. dolerių. Paskutiniai danai paliko šią salų valstybę 1917 metais.
Ankstesni bandymai pirkti Grenlandiją
Kaip praneša amerikiečių naujienų milžinė CNN, JAV ir anksčiau bandė nupirkti Grenlandiją iš Danijos. Šie planai buvo aptariami po Antrojo pasaulinio karo. Pirmą kartą savo norą pirkti didžiausią pasaulio salą JAV pareiškė 1946 m., šaltojo karo pradžioje, kada amerikiečiai aktyviai statė karines bazes, siekdami neleisti didėti Sovietų Sąjungos grėsmei.
Kaip žinoma, tuo metu sandoris neįvyko, tačiau galų gale JAV buvo leista salose pastatyti aviacijos bazę „Thule“ naikintuvams, o netrukus Danija tapo NATO nare. Aviabazė „Thule“ buvo paruošta 1951 m. Šiandien ji yra svarbi JAV priešraketinės gynybos sistemos, nukreiptos į rytus, dalis.
Rusai pardavė Aliaską, apimti panikos
1867 m. pavasarį, praėjus keleriems metams po baudžiavos panaikinimo savo didelėje viduramžių valstybėje, Rusijos caro Aleksandro II iždas visiškai ištuštėjo. Industrializacijos laikais Rusijos carystė beviltiškai atsiliko nuo savo kaimynių Europoje, o carui žūtbūt reikėjo pinigų.
Sprendimas: Aliaska buvo parduota JAV už 7 mln. dolerių. Amerika norėjo nusipirkti šias žemes, kad galėtų konkuruoti su Didžiąja Britanija prekyboje su Azija. O laikui bėgant paaiškėjo, kad Aliaskoje gausu gamtos išteklių.
Filipinai parduodamai iš varžytynių
1898 m. gruodžio mėn. Ispanijos ir Amerikos karas baigėsi tuo, kai JAV nupirko Filipinų salyną iš Ispanijos už 20 mln. dolerių. Iš tikrųjų karas tarp dviejų valstybių vyko dėl Kubos ir cukraus gamybos kontrolės Karibuose.
Filipinai, kurie nuo XVI amžiaus buvo Ispanijos kolonija, pasirašius taikos sutartį pakeitė savo šeimininką dėl savo strateginės padėties Ramiajame vandenyne. 1946 m. Filipinai gavo nepriklausomybę, tačiau JAV iki pat 1992 m. ten turėjo karines bazes.
Pirkdamos žemes Jungtinės Amerikos Valstijos padvigubino savo teritorijas
Ko gero, garsiausias JAV sandoris yra vadinamasis Luizianos pirkimas (angl. Louisiana Purchase) . 1803 m. iš Prancūzijos nusipirkusios žemių, Jungtinės Valstijos per vieną naktį padvigubino savo valstybės plotą. Prancūzai ryžosi tokiam žingsniui, nes vykstant karui su britais Napoleonui reikėjo papildyti iždą.
JAV sumokėjo 15 mln. dolerių, ir šis sandoris paprastai laikomas vienu didžiausių prezidento Thomaso Jeffersono laimėjimų. Prancūzija perleido visas žemes į vakarus nuo Misisipės, beveik iki pat Uolinių kalnų. Šiandien jos sudaro apie ketvirtadalį visos JAV teritorijos.
Florida tapo amerikietiška
Amerikiečių pensininkų rojus Florida Jungtinėms Amerikos Valstijoms priklauso palyginti neseniai. Žemės juostą, kuri driekiasi iki pat Karibų salų, JAV nusipirko iš Ispanijos 1819–1821 m. pagal vadinamąją Adamso-Oníso sutartį (angl. Adams–Onís Treaty). Taip šis sandoris buvo pavadintas Ispanijos diplomato Luiso de Oníso ir tuometinio JAV užsienio reikalų ministro Johno Quincy Adamso garbei.
Pastarasis, praėjus keleriems metams po sandorio sudarymo, tapo šeštuoju JAV prezidentu. Pagrindinis sutarties tikslas buvo išspręsti sienos tarp JAV ir senųjų Ispanijos valdų Meksikoje, kuri ką tik tapo nepriklausoma valstybe, klausimą. Devyniolikto amžiaus šeštajame dešimtmetyje JAV post factum sumokėjo 15 mln. dolerių Meksikos valstybei už Kalifornijos, Nevados, Arizonos ir Jutos užgrobimą.
JAV istorija prasideda nuo žemių pirkimo
Pravartu prisiminti, kad vienu simboliškiausių sandorių Amerikos istorijoje tapo būtent žemių pirkimas. 1626 m. gegužės 24 d. prekeivis Peteris Minuitas iš vietinės indėnų genties nupirko Manhataną. Anot legendos, pusiasalis buvo nupirktas už grynus niekus. Didžioji šių dienų Niujorko dalis dabar yra teritorijose, kurias, kaip manoma, nusipirko pirmieji kolonizatoriai europiečiai.
Bet vis dėlto šį sandorį reikėtų vertinti labiau kaip kolonijinį užkariavimą, mano dauguma istorikų. Peteris Minuitas buvo valonas, gimęs dabartinėje Belgijoje, ir dirbo Olandijai. Vėliau, 1638 m., ant Delavero upės krantų jis įkūrė Naujosios Švedijos koloniją.
1776 m. liepos 4 d. Jungtinės Amerikos Valstijos tapo nepriklausoma valstybe, kai sukilo prieš britų kolonijinę valdžią.
Parengė Leonas Grybauskas
