Šeimininkai – jau vokiečiai
Vyrai, kurie dabar darbuojasi Kuršėnuose esančios stiklo pluošto „Devold AMT“ gamyklos administracijoje, turi sukaupę ne vienus metus darbo patirties „Mažeikių naftos“ (dabar – „Orlen Lietuva“) gamykloje. Mažeikiuose įgyti įgūdžiai jiems praverčia dirbant vokiečių koncernui „Seartex“ priklausančioje „Devold AMT“ įmonėje.
„Devold AMT“ vadovas Saulius Stelingis taip pat – mažeikiškis.
Nuo Žemaitijos jis buvo atsitraukęs trumpam, studijų metais, kol Kauno technologijos universitete įgijo inžinieriaus bakalauro bei finansų vadybos magistro diplomus.
„Devynerius metus dirbau „Mažeikių naftoje“, turiu ir darbo bendrovėje „Žemaitijos pienas“ patirties.
Tačiau jau 12 metų važinėju į darbą Kuršėnuose.
Vadovauti įmonei „Devold“ pradėjau 2007-aisiais – praėjus vos keliems mėnesiams nuo gamyklos atidarymo 2006-ųjų rudenį“, – į praeitį grįžtelėjo S.Stelingis.
Tad kas ką atrado – lietuviai skandinavus ar atvirkščiai?
Anot S.Stelingio, „Devold AMT“ šaknys yra norvegiškos, kaip ir Panevėžyje esančios tekstilės įmonės. Mat tuo metu, kai 2006-ųjų pabaigoje Kuršėnuose buvo atidaryta stiklo pluošto gamykla, Panevėžyje jau kelerius metus veikė „Devold“ tekstilės fabrikas.
Maždaug prieš tris dešimtmečius norvegų Flakkų šeimai priklausanti įmonė suskaidė veiklą.
Viena liko klasikinės tekstilės gamintoja, o „Devold AMT“ buvo įkurta kaip pramoninės – stiklo bei anglies pluošto – tekstilės gamintoja.
Jos gaminiai pirmiausia buvo tiekiami laivų statykloms, gaminančioms karinius laivus, bei vėjo jėgainių gamintojams.
„Panevėžyje esanti „Devold“ išliko „Flakk International“ nuosavybė.
Pas mus viskas susiklostė kitaip. 2007-ieji buvo įsibėgėjimo metai, 2008-aisiais jau turėjome pelno, tačiau 2009-aisiais užsuko krizė, kuri iki pat 2012-ųjų nesitraukė.
Tuo metu savininkai nusprendė nutraukti gamybą Norvegijoje – visą įrangą bei pajėgumus perkėlė į Lietuvą, o pati įmonė netrukus atsidūrė ant prekystalio.
Tad nuo 2014-ųjų esame Vokietijos „Seartex“ įmonių grupėje“, – paaiškino S.Stelingis.
Gamyba – vėjo jėgainėms
Tai, ką žemaičiai nuaudžia Kuršėnuose esančioje gamykloje, yra naudojama vėjo jėgainių bei laivų statybos pramonėje. Tai – stiklo ir anglies pluošto bei hibridiniai audiniai.
„Yra ir daugiau galimybių šiam pluoštui panaudoti pramonėje. Bet mes paprasčiausiai neturime tokių klientų, kurie gamintų ką nors kita“, – sakė S.Stelingis.
Šiuo metu gamykloje keturiomis pamainomis dirba apie 120 žmonių, iš jų per šimtą – gamyboje. Čia staklės sukasi kiaurą parą.
„Keturios pamainos išliko nuo 2008-ųjų, bet sunkmetis tada privertė sumažinti darbuotojų skaičių. Blogiausi mums buvo 2010 metai, nes iki tol dar gaminome iš inercijos – teko pabaigti projektus“, – užsiminė įmonės vadovas.
„Mechaniku remontininku dirbu trečius metus. Prieš tai ilgokai padirbėjau Šiaulių saldainių ir konditerijos fabrike „Naujoji rūta“. Mano valdos buvo dirbtuvės – įrangos remontas.
Tačiau Šiauliuose buvo visko, kol dirbau, pasikeitė septyni vadovai. Taigi man jau norėjosi pastovumo, o ir darbas dabar – prie pat namų“, – sakė kuršėniškis Stasys Grakauskas.
Ar sunku Kuršėnuose surasti darbo? „Tie, kurie nori dirbti, visada jo suras, – patikino ir „Devold AMT“ pamainos vadovas Vidmantas Deksnys. – Juk tai Lietuva. O kas nenori dirbti, jo net neieško.“
Jis rėžė tiesiai: „Sunku surasti gerų darbuotojų, o priežastis paprasta – įmonė negali mokėti norvegiškos algos, todėl darbuotojai yra tokie, kokie yra, nes nėra pasirinkimo. O norėtųsi jų normalių – turinčių kvalifikaciją ir išsilavinimą.“
Perka galingiausieji
Vis dėlto šios įmonės užsakymų gausa nepriklauso nuo vėjo jėgainių plėtros Lietuvoje. Jų poreikį diktuoja didieji vėjo jėgainių gamintojai, tokie kaip „Siemens“, „LM Wind Power“, „West Wind Power“ ir kiti. Taigi ir pagrindinės eksporto kryptys yra Vokietija, Lenkija, Ispanija bei Danija.
„Mūsų gaminių eksportas priklauso nuo didžiųjų gamintojų plėtros. Bet turime klientą, kurie išliko nuo pat įmonės atsiradimo Lietuvoje.
Produktai tobulėjo, technologijos – taip pat. Ir dabar tiekiame jam – jėgainių gamintojai „LM Wind Power“ įmonei – hibridinį stiklo bei anglies pluošto audinį, kuris naudojamas ilgiausių pasaulyje vėjo jėgainės sparnų gamybai. Jų ilgis siekia 107 metrus.
12 megavatų – tokia yra milžiniška vėjo jėgainės generatoriaus galia. Galima palyginti: Lietuvoje vidutinis generatoriaus galingumas siekia 2,5–3 MW“, – kalbėjo S.Stelingis.
Tai, ką gamina „Devold AMT“ šiam užsakovai, yra bendras lietuvių ir danų sumanymas.
„Idėja – danų, o mes sukūrėme techninę jos įgyvendinimo dalį, – sakė S.Stelingis. – Pluoštas yra taip paruošiamas ir nuaudžiamas, kad klojant į jėgainės sparno formą jis nesudaro briaunos. Todėl gaminyje nėra silpnos – vėjo pažeidžiamos – vietos.“
Beje, anglies pluoštas, kuris kuršėniškių buvo ruošiamas „Siemens“ užsakymu, turi savitą paskirtį.
Šis pluoštas yra laidus elektrai. „Siemens“ juo padengia vėjo jėgainių sparnų paviršių. O kad Šiaurės jūroje besisukančios vėjo jėgainės neapledėtų, jų paviršius pašildomas elektrą paleidžiant anglies pluošto gijomis.
Žemaitijos metai
Prieš 800 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos (Samogitia) vardas, todėl 2019-aisius nuspręsta paskelbti Žemaitijos metais. Portalas lrytas.lt kviečia iš arti susipažinti su šiuo savitu kraštu, atrasti stulbinančias Žemaitijos vietoves, pažinti žymiausius žemaičius ir net ėšmuokt žemaitėškā rokoutėis. Pasinerkite į vasaros nuotykius, istorijas ir pramogas interaktyviame Žemaitijos žemėlapyje kartu su lrytas.lt!
