Sostinėje elektrinę, kurioje numatoma deginti komunalines atliekas, stato ES paramą gavusi „Lietuvos energija“, o Kaune jos partnerė yra bendrovė „Fortum Lietuva“, jau turinti panašią jėgainę uostamiestyje.
Neseniai ši įmonė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad Klaipėdos ir Kauno elektrinės ateityje galėtų nedalyvauti apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje. Kai kurių energetikų nuomone, tai reikštų gerokai didesnes sąnaudas visiems mokesčių mokėtojams.
Įžvelgė prieštaravimų
„Fortum Klaipėdos“ atstovų teigimu, beveik prieš trejus metus įmonei atnaujinus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ji buvo įtraukta į prekybos ATL sistemą ir dėl to gerokai išaugo bendrovės išlaidos.
Todėl ji kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką dėl susitikimo šiuo klausimu.
Teigiama, kad toks bendrovei nustatytas reikalavimas prieštarauja ES direktyvai, taip pat jis bus svarbus statomoms Kauno ir Vilniaus jėgainėms.
„Pačių ATL esmė yra siekis mažinti iškastinio kuro naudojimą. Taikyti jį komunalinėms atliekoms deginti nėra jokios logikos“, – teigė „Fortum Lietuva“ atstovas Andrius Kasparavičius.
Praėjusiais metais Klaipėdos bendrovė į atmosferą išmetė apie 145 tūkst. tonų anglies dvideginio, o nemokamų ATL jai bus suteikta mažiau nei 50 tūkstančių. Tai reiškia, kad įmonei teko rinkoje įsigyti kone 100 tūkst. leidimų, kurių vienas suteikia teisę išmesti į aplinką toną anglies dvideginio.
ATL kainos per pusantrų metų išaugo kone šešis kartus – šiuo metu vienas leidimas atsieina apie 30 eurų. „Už 2018 metus turime sumokėti apie 3 mln. eurų už ATL, o šias išlaidas reikia kaip nors kompensuoti“, – sakė A.Kasparavičius.
Bendrovė įspėjo Aplinkos ministeriją, kad dėl to teks didinti vadinamąjį vartų mokestį, o tai pabrangintų atliekų tvarkymą gyventojams.
Anksčiau Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai vadovavęs energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas svarstė, kad toks siekis susimažinti išlaidas galėjo kilti neatsitiktinai: „ATL kainos smarkiai išaugo, greičiausiai jos didės ir ateityje, o tai gali būti viena svarbiausių priežasčių.“
Gali neįvykdyti užduočių
Galbūt pakeitus tvarką pavyktų išvengti didesnių rinkliavų už atliekų tvarkymą.
Tačiau, kaip įspėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, tokiu atveju papildoma našta gultų ant visų mokesčių mokėtojų pečių.
Mat Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ne ATL prekybos sektoriuje sumažinti 9 proc., palyginti su 2005-aisiais. Bet iki 2017 metų ši tarša ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo ketvirtadaliu.
Pastačius dar dvi atliekų deginimo jėgaines visi trys šie įrenginiai per metus išmestų apie pusę milijono tonų anglies dvideginio – maždaug 4 proc. kiekio, kuris buvo 2005-aisiais. Todėl bendrą taršą reikėtų mažinti jau nebe 9, bet 13 procentų.
„Kol kas mums tai nesiseka, todėl ir keliamos idėjos įvesti, pavyzdžiui, automobilių taršos mokestį. Mat norint įvykdyti įsipareigojimus yra tik dvi išeitys. Pirmoji – mažinti taršą transporto ir žemės ūkio sektoriuose, kad ir apmokestinant azotines trąšas.
Antroji – pirkti kvotas iš tų valstybių, kurios jau teršia mažiau, nei yra įsipareigojusios.
Tačiau tarpvalstybinių pirkimų rinka pradės formuotis tiktai nuo 2021-ųjų, o kvotų kaina gali būti ir didesnė, nei šiuo metu kainuoja ATL, nes daugeliui šalių sunkiai sekasi vykdyti užduotis.
Bet kuriuo atveju pašalinus atliekų deginimo jėgaines iš prekybos ATL sistemos susimokėti už tai teks visiems. Tai yra mėginimas susimažinti sąnaudas mokesčių mokėtojų sąskaita“, – teigė M.Nagevičius.
Palieka teisę spręsti
Anot „Fortum Lietuva“ atstovo A.Kasparavičiaus, įmonės teisininkai įžvelgė, kad prievolė komunalinių atliekų deginimo įmonėms dalyvauti prekybos ATL sistemoje netgi prieštarauja ES direktyvai. „Niekur Europoje tokios tvarkos nėra“, – sakė pašnekovas.
Pasak M.Nagevičiaus, iš tiesų Briuselio nustatyta išimtis pavojingas arba komunalines atliekas deginantiems įrenginiams, bet dar 2010 metais Europos Komisija išleido gaires, kuriose nurodyta, kad dėl to turi nuspręsti pati valstybė, įvertinusi, ar atliekų deginimo jėgainė laikoma bendro deginimo įrenginiu, ar ne.
Pirmuoju atveju ji turėtų patekti į prekybos ATL sistemą, jei deginamos ne tik komunalinės, bet ir pramoninės atliekos ar biokuras. Taip yra „Fortum Klaipėda“ elektrinėje, o Kauno kogeneracinėje jėgainėje taip pat numatyta deginti pramonines atliekas, netgi kalbėta apie dumblą iš valymo įrenginių.
„Kiekviena šalis sprendžia savaip. Antai Suomijoje, kurios vyriausybei ir priklauso „Fortum“, jėgainės nėra įtrauktos į sistemą, bet dvi elektrinės šalia Švedijos sostinės Stokholmo įtrauktos. Estijoje veikianti Viru atliekų deginimo jėgainė irgi joje dalyvauja.
Todėl Aplinkos ministerija turi pakankamai laisvės interpretuoti tą deginimo jėgainių apibrėžimą. Tačiau pašalinus jas iš prekybos ATL sistemos mokesčių mokėtojams teks susimokėti, ir labai daug“, – įspėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Ministerijos pozicija – abstrakti
Kaip „Lietuvos rytui“ atsakė Aplinkos ministerija, susitikimas su „Fortum Lietuva“ ir „Lietuvos energijos“ atstovais planuojamas.
„Planuojame skatinti verslą ir pramonę mažinti taršą visuose sektoriuose, tarp jų ir atliekų deginimo. Svarstoma, kaip valstybė galėtų prisidėti prie taršą mažinančių priemonių spartesnio diegimo pramonėje – pradedant moksliniais tyrimais ir naujų technologijų kūrimu, verslo persiorientavimu, paskatomis naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, investuojant į jų naudojimo technologijas, modernesnių katilų, kietųjų dalelių valymo įrenginių diegimu“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Statybų darbai – jau gerokai įsibėgėję
Sostinėje statomos kogeneracinės jėgainės, kuri veiklą turėtų pradėti 2020 metais, kaina siekia apie 350 mln. eurų, iš jų 140 mln. eurų sudaro Europos Komisijos skirtos lėšos. Projektą įgyvendina „Lietuvos energija“.
Teigiama, kad iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų bei 400–450 tūkst. tonų biokuro per metus sudeginsianti elektrinė galės patenkinti pusę Vilniaus šilumos poreikio.
Kauno kogeneracinės elektrinės 51 proc. akcijų valdo „Lietuvos energija“, likusią dalį – „Fortum Lietuva“. Šis 150 mln. eurų vertės projektas finansuojamas įmonių lėšomis ir bankų paskolomis.
Planuojama, kad ši elektrinė patenkins 40 proc. Kauno šilumos poreikio, o joje per metus bus sudeginta apie 200 tūkst. tonų atliekų. Ji turėtų pradėti veikti kitąmet.
