Pasak centrinio banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus, ekonomikos augimo sulėtėjimas neturėtų būti vertinamas kaip krizės pranašas.
„Vis aiškiau matyti, kad cikliškas pasaulio ekonomikos lėtėjimas atsispindi ir Latvijos ekonomikoje – šalies ūkis pirmąjį pusmetį toliau augo, bet lėčiau nei praėjusiais metais“, – sakė jis.
Dabartinę ekonominę situaciją šalyje I. Rimševičius apibūdino vienu žodžiu – „netikrumas“.
Anot jo, sulėtėjimą lėmė išorinės priežastys, tokios kaip JAV ir Kinijos konfrontacija, įskaitant prekyboje, užsitęsęs Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos, sulėtėjimas euro zonoje.
I. Rimsevičius pabrėžė, kad augimo lyderiai – statybų ir informacijos technologijų sektoriai, o ekonomiką žemyn labiausiai tempia finansų, transporto, energetikos sektoriai.
Paklaustas, kiek reali nauja ekonominė krizė, kuri paliestų ir Latviją, I. Rimsevičius pabrėžė, kad kitaip nei 2008-aisiais reikia kalbėti ne apie krizę, o apie ekonomikos plėtros sulėtėjimą.
