„Interjet“ lėktuvų parke yra 22 tokie laineriai. Pranešama, kad pastaraisiais metais bendrovė išgyvena finansinius sunkumus ir jau kurį laiką neturėjo galimybių atsiskaityti su „Sukhoi SuperJet 100“ gamintojais už atsargines detales.
Būtent dėl lėktuvų komponentų trūkumo dabar skraido tik šeši „Interjet“ turimi rusiški lėktuvai. Septyni stovi ant žemės ilgiau nei metus, penki – nuo 2018-ųjų rudens, trys – nuo 2018-ųjų gruodžio, dar vienas – nuo šių metų kovo.
„Sukhoi SuperJet 100“ detalių kaina aviacijos rinkoje yra laikoma aukšta, todėl šių lėktuvų eksploatacija atsieina brangiai.
Ieškoti lėktuvų pirkėjo meksikiečiams padeda patys jų gamintojai – bendrovė „Suchojaus keleiviniai lėktuvai“.
„Interjet“ yra paskutinė užsienio aviakompanija, naudojanti „Sukhoi SuperJet 100“ ir antroji pagal dydį jų turėtoja po Rusijos „Aeroflot“ (jos parke yra pusšimtis tokių lėktuvų).
Balandį paaiškėjo, kad ketinimų įsigyti „Sukhoi SuperJet 100“ atsisakė Slovėnijos bendrovė „Adria Airways“. Kiek anksčiau tip pat pasielgė belgų „Brussels Airways“ ir airių „CityJet“.
Pranešama, kad užsieniečius nuo rusiškų lėktuvų atbaidė ir jų nepatikimumas, ir techninio aptarnavimo kokybė.
„Sukhoi Superjet“ lėktuvus lydi šokiruojantys faktai
Itin patikimu niekad nelaikytu „Sukhoi Superjet 100“ (SSJ-100) reputacijai žiaurus smūgis suduotas šiemet gegužę, kai toks „Aeroflot“ lėktuvas užsidegė per avarinį nusileidimą Maskvos Šeremetjevo oro uoste. Žuvo 41 žmogus.
Tai buvo antroji SSJ-100 katastrofa, bet per pastaruosius aštuonerius metus tokio tipo orlaiviai į įvairius incidentus pateko ne mažiau kaip 25 kartus.
SSJ-100 yra Rusijos įvaizdžio projektas – pirmą kartą po SSRS subyrėjimo šalyje „nuo nulio“ buvo sukurtas naujas laineris. Su šiuo lėktuvu buvo siejamos didelės viltys, jį vadino Rusijos aviacijos pramonės atgimimo simboliu.
Bet SSJ-100 netapo komerciškai sėkmingu, nes pasirodė nevykęs techniniu požiūriu.
Planai ir realybė
SSJ-100 – pirmasis posovietinėje Rusijoje pagamintas trumpų nuotolių skrydžių civilinis keleivinis lėktuvas. Jį kūrė įmonė „Suchojaus civiliniai lėktuvai“ (GSS) ir prisidėjo užsienio kompanijos – tokios kaip „Boeing“ ir „Snecma“. Lėktuvas skirtas gabenti 98 keleivius atstumu iki 4600 km.
Naujojo lainerio pristatymas įvyko 2007-aisiais Komsomolske prie Amūro – mieste, kur jis gaminamas, o skrydžių bendrovėms SSJ-100 pradėtas tiekti 2011-aisiais.
Įmonės GSS atstovai iš pradžių priešė optimistines prognozes – planuota, kad 2014-2015 m. bus pagaminta ne mažiau 350 lėktuvų.
Paskui verslo planas keitėsi – projekto atsipirkimo laikas pastūmėtas į 2022-2024-uosius, o 2031 m. buvo numatyta pateikti rinkai beveik 600 šio tipo lėktuvų. Bet iki šiol pagaminta tik apie 180 lainerių SSJ-100.
Pagrindinis SSJ-100 užsakovės yra Rusijos oro bendrovės. Daugiausia jų naudoja „Aeroflot“, gavęs 50 iš 150 užsakytų lėktuvų.
Bendrovė „Jamal“ turi 15, „Gazprom avia“ – 10, „Azimut“ ir „IrAero“ – po 8, „Jakutija“ – 5 lėktuvus. Dar keletą SSJ-100 naudoja Rusijos vyriausybės specialusis skrydžių būrys ir Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Užsienio rinkose SSJ-100 pardavimai iš pat prdžių ėjosi sunkiai. Iš kitų valstybių daugiausia šio modelio lėktuvų eksploatavo Meksikos kompanija „Interjet“ – ji buvo pasirašiusi kontraktą 30 orlaivių, gavusi 22.
Bet „Interjet“ jau anksčiau svarstė atsisakyti rusiško „superdžeto“, nes užsakovų netenkino SSJ-100 techninio aptarnavimo kokybė.
2018-ųjų pabaigoje Belgijos aviakompanija „Brussels Airlines“ pranešė, kad atsisakys SSJ-100 dėl nuolatinių gedimų. 2019-aisiais tą patį pareiškė Airijos skrydžių bendrovė „CityJet“.
Padirbti gamintojų diplomai ir nuolatiniai gedimai
2010-aisiais Rusijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais prokuratūroje, rašė, kad daugiau kaip dvi dešimtys lėktuvų gamyklos Komsomolske prie Amūro darbuotojų, dalyvavusių renkant SSJ-100, turėjo padirbtus aukštojo mokslo diplomus – tai leido gauti priedą prie atlyginimo.
Po to įmonės saugumo tarnyba ėmėsi vidaus tyrimo ir išaiškino dar 50 falsifikuotų diplomų. Dėl to padaryti atitinkami personalo sprendimai. Tačiau gamyklos vadovybė pareiškė, kad „visose svarbiausiose techninių tarnybų pozicijose yra darbuotojai su normaliais diplomais“.
Neigiamos naujienos lydėjo ne tik SSJ-100 kūrimą ir gamybą. Aviakompanijos nuo pat pradžių ėmė kelti pretenzijas dėl šių orlaivių.
Buvo pranešama apie gedimus kondicionavimo ir lėktuvo valdymo sistemose. Laikraščio „Izvestija“ duomenimis, vien 2012-aisiais bendrovėje „Aeroflot“ šio tipo laineriams teko 40 proc. visų incidentų, susijusių su techniniais gedimais.
Kompanijos ataskaitoje apie aviacijos saugumą taip pat buvo kalbama apie SSJ-100 važiuoklės išskleidimo gedimus.
2017-aisiais „InterJet“ generalinis direktorius Jose Luisas Garza skundėsi dėl SSJ-100 problemų, susijusių su varikliais, atsarginėmis dalimis ir techniniu aptarnavimu.
2018-aisiais skrydžių bendrovė „Jakutija“ informavo apie vasaros skrydžių grafiko sutrikimus, kuriuos sukėlė SSJ-100 variklių trūkumas – jų remontas yra brangus ir ilgai trunkantis.
Kiti ekspertai konstatavo, kad dažni SSJ-100 gedimai ir brangus atsarginių dalių tiekimas veda prie to, kad rusiškas laineris daug laiko praleidžia ant žemės, nusileisdamas užsienio konkurentams. Pavyzdžiui, 2017-aisiais vidutinis SSJ-100 skraidymo laikas buvo 3,3 val. per parą – tuo tarpu analogiškas „Airbus 320/321“ ir „Boeing 737“ rodiklis siekė 10 val. per parą.
Analitikų vertinimu, SSJ-100 projektas net nepradeda atsipirkti ir nėra beveik jokių šansų, kad investicijos apskritai kada nors grįš. Dabar „Superjet“ gyvuoja tik dėl valstybės paramos, kurios tikslios apimties neįstengė įvertinti joks ekspertas.
2003-iaisiais SSJ-100 kūrusio įmonės GSS generalinis direktorius Andrejus Iljinas sakė, kad lėktuvo projektavimo, gamybos pradžios, bandymų ir sertifikavimo kaina siekia apie 600 mln. JAV dolerių. O 2013-aisiais jau buvo įvardintas kitas skaičius – 1,5 mlrd. dolerių.
Pagal įmonės GSS ataskaitas, 2015-ųjų pabaigoje SSJ-100 projekto nuostolis siekė 359 mln. dolerių, o po metų išaugo iki 488 mln. dolerių.
BBC duomenimis nuo 2003 m. iki 2016 m. investicijos į SSJ-100 sudarė apie 2 mlrd. dolerių.
SSJ-100 avarijos ir katastrofos
Iki katastrofos gegužę Šeremetjevo oro uoste SSJ-100 dužo 2012 m. gegužės 9 d. Indonezijoje, per demonstracinį skrydį netoli Džakartos. Tada lėktuvas rėžėsi į Salako kalno šlaitą, žuvo visi 45 skridę žmonės. Tragedijos priežastimi buvo piloto klaida.
SSJ-100 istorijoje taip pat yra dvi avarijos, per kurias nukentėjo žmonės. 2013 m. liepos 21 d. Islandijos miesto Keflaviko oro uoste per bandymą rusiškas lėktuvas nusileido neišskleidęs važiuoklės. Viduje buvo 5 žmonės, vienas jų patyrė traumų.
2018 m. spalio 10 d. Jakutske SSJ-100 nuriedėjo nuo nusileidimo tako. Iš 92 skridusių keleivių keturi atsidūrė pas medikus.
Atvirų šaltinių duomenimis, per pastaruosius aštuonerius metus SSJ-100 patyrė ne mažiau 25 avarijų, per kurias žmonės nenukentėjo.
Šiemet vasario 9-ąją ir kovo 13-ąją šio tipo orlaiviai Šeremetjevo oro uoste leidosi priverstinai. Pirmu atveju – dėl trūkusio priekinio stiklo, antru – dėl hidraulinės sistemos gedimo.
2018-aisiais SSJ-100 incidentai buvo užregistruoti vasario 7 d. ir spalio 12 d. Šeremetjeve, liepos 12-ąją Pamaskvėje ir liepos 18-ąją Barnaule.
2016-aisiais šie lėktuvai dėl techninių problemų privestinai tūpė Jakustske (gruodžio 5 d.), Naberežnyje Čelnuose (lapkričio 21 d.), Vladivostoke (rugsėjo 3 d.), Omske (liepos 27 d.).
2013-2015 m. SSJ-100 avariniu būdu leidosi Chabarovske, Čeliabinske, Anapoje, Keflavike, Odesoje ir dukart Maskvoje.
2011-2012 m. avarinės situacijos kilo 8 kartus – netgi dėl kabinos dalinio išsihermetinimo.
2018-aisiais BBC, remdamasi „Aeroflot“ vidine dokumentacija, pranešė, kad SSJ-100 aviakompanijoje vadinamas pačiu avaringiausiu iš visų jos lėktuvų. Vien pernai vasarį „Aeroflot“ esą užfiksavo net 12 incidentų šio tipo lėktuvuose, kai iš viso per mėnesį – 21 didžiuliame kompanijos orlaivių parke.
