Už tai numatančias Darbo kodekso pataisas antradienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė 24.
Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena – yra nedarbo diena.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė, kad frakcija remia idėją lapkričio 2-ąją skelbti nedarbo diena. Tai, pasak jo, visuomenei labai svarbu.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį kad dvi laisvos dienos paskatins emigrantus grįžti į Lietuvą aplankyti artimųjų kapų.
„Kodėl šitą dieną visą Lietuvą norima sugrūsti į kelius?“ – klausė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Mazuronis.
Liberalas Simonas Gentvilas teigė nesuprantantis, kodėl toks „išskirtinis dėmesys toms dienoms“.
„Ar tikrai turime tam tradicinį, visuomeninį pagrindą?“ – klausė jis.
Darbo kodekso pataisą dėl dviejų nedarbo dienų – lapkričio 1-osios, ir 2-osios – pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok.
Seimas jau senokai buvo nusiteikęs lapkričio 2-ąją išbraukti iš atmintinų dienų sąrašo su sąlyga, kad pakeitus Darbo kodeksą ji taptų nedarbo diena. Liepą jis po svarstymo pritarė Atmintinų dienų įstatymo pataisai, kuria lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną ketinama išbraukti iš atmintinų dienų sąrašo, nes ją norima įtraukti į šventinių dienų, per kurias nedirbama, sąrašą.
Turės neigiamą poveikį
Komentuodamas Seimo sprendimą Lietuvoje įteisinti dar vieną nedarbo dieną (jų kitamet bus šešiolika), ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė: „Tai neturės didelės pridėtinės vertės, priešingai, turės neigiamą poveikį.“
Pasak ekonomisto, kur kas efektyviau būtų suteikti papildomą kalendorinę dieną, o žmonės patys galėtų pasirinkti, kada jiems būtų geriau atostogauti.
„Nelengva apskaičiuoti, kokie nuostoliai bus. Faktas tas, kad jeigu vienu metu atostogų išvyksta labai didelis skaičius žmonių, tai nei žmonėms tai labai gerai, nes susidaro automobilių spūstys, pabrangsta kitos paslaugos, nei įmonėms, nes kai kuriais atvejais jos turi netgi visiškai stabdyti darbus.
Ypač tai pasireiškia gamybinėms įmonėms. Vargu ar žmonės nori tos laisvos dienos, nes ir anksčiau buvo galimybė lapkričio 2-ąją pasidaryti laisvą, bet retas tokia galimybe naudojosi. Nemaža dalis jau nebevažinėja į kaimus – artimieji palaidoti šalia. Tai tiems, kurie nevažiuoja kažkur toli, tos dienos beveik beprasmės, nes artimuosius galima aplankyti per kelias valandas“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kalendoriuje jos pažymėtos raudona spalva.
Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:
sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;
vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;
pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;
pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;
birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;
liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;
gruodžio 24-tąją – Kūčių dieną;
gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.
Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
Rugpjūčio 15 d. – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena)
Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena (Vėlinės)
Gruodžio 24 d. – Kūčios
Gruodžio 25-26 d. – Šv. Kalėdos
