Savivaldybės atstovai tikino, kad verslininkai esą nesilaikė savo įsipareigojimų suremontuoti patalpas Barboros Radvilaitės gatvėje ir pritaikyti jas kultūros renginiams.
Prieš metus pasirašytoje taikos sutartyje bendrovė „Kirdiejų rūmai“ buvo įsipareigojusi per mėnesį kreiptis dėl statybos leidimo, o per trejus metus atlikti pastatų kapitalinį remontą.
„Kirdiejų rūmai“ dėl statybą leidžiančio dokumento taip ir nesikreipė ir kapitalinio remonto darbai patalpose vis dar nėra pradėti.
Todėl savivaldybė kreipėsi į teismą, kad būtų nutraukta patalpų nuomos sutartis, įmonė iškeldinta ir nuostoliai atlyginti.
Savivaldybė prašo priteisti 52,2 tūkst. eurų nuostolių už nemokėtą nuomą bei 5 proc. metines palūkanas. Tiesa, teismas ieškinio nepriėmė, nurodydamas, kad bylą nagrinėti yra ne šio teismo kompetencija.
Visai kitaip susidariusią situaciją aiškino verslininkai. „Kirdiejų rūmai“ keletą metų ginčijosi su savivaldybe, buvo priversti rašyti ieškinius teismams, kad pagaliau galėtų pradėti darbus.
Tuo metu savivaldybė vis ieškojo priekabių – iš pradžių ji pareikalavo papildomų dokumentų, o paskui panoro keisti nuomos sutartį, vis blogindama investuotojo padėtį.
Bendrovės „Kirdiejų rūmai“ atstovai tikino, kad investuoti pasirengę verslininkai neturėjo galimybės įgyvendinti projekto ir kapitališkai suremontuoti nuomojamų patalpų, nes valdžia kaišiojo pagalius į ratus.
Paklaustas, kodėl savivaldybė buvo nusprendusi keisti Kirdiejų rūmų nuomos sutartį, administracijos direktorius Povilas Poderskis aiškino, kad ji pasirašyta daugiau kaip prieš dešimt metų – dar 2004-aisiais, tačiau ten jokia veikla nevyko. Esą viešoji erdvė miesto centre apleista ir nepanaudojama.
„Natūralu, kad per tiek laiko pasikeitė tiek rinkos situacija, tiek abiejų šalių lūkesčiai, o norint, kad projektas būtų atgaivintas ir pradėtas realiai įgyvendinti, reikia kai kuriais aspektais atnaujinti sutartį ir susitarti dėl aplinkybių, kurios sudarant pradinę sutartį nebuvo aptartos“, – aptakiai kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius.
Anot jo, savivaldybė nori ne tik gauti pajamų.
Esą nuomos kaina galėtų būti nustatoma įvertinus privačių investicijų apimtį, veiklos laikotarpį, taip pat viešojo bei privataus sektoriaus patiriamą naudą.
