„Vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas nustatė, jog Kinija yra manipuliuotoja valiuta“, – pažymima JAV iždo departamento paskelbtame pranešime.
Volstritas pirmadienį patyrė didžiausius šiemet dienos nuostolius, nes vis labiau blėsta viltys, jog dviejų didžiausių pasaulio ūkių prekybos karas, kuris tęsiasi jau metus, netrukus bus užbaigtas.
Priėmus tokį sprendimą, S.Mnuchinas, pasitelkęs Tarptautinį valiutos fondą (TVF), sieks „pašalinti nesąžiningą konkurencinį pranašumą, kuris atsirado dėl naujausių Kinijos veiksmų“, rašoma pranešime.
Kinijos priskyrimas prie manipuliuotojų savo valiuta didžiąja dalimi yra simbolinė priemonė, nes su tokiomis šalimis paprastai pradedamos konsultacijos. Tačiau gali būti ir rimtesnių pasekmių, jeigu Prekybos departamentas šalims, kurioms, kaip pripažinta, sąmoningai nuvertina savo valiutas, nusprendžia įvesti muitus.
D.Trumpas jau seniai žadėjo Kiniją oficialiai priskirti prie manipuliuotojų savo valiuta. Anot jo, Pekinas sąmoningai devalvuoja juanį.
„Kinija savo valiutos kursą nuleido beveik iki istorinio minimumo. Tai vadinama manipuliavimu valiuta. Federalinio rezervo sistema – ar girdite? Tai šiurkštus pažeidimas, kuris ilgainiui gerokai susilpnins Kiniją“, – parašė D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.
„Kinija visada pasitelkdavo manipuliacijas valiuta, kad galėtų vogti mūsų įmones ir gamyklas, kenkti mūsų darbo vietoms, mažinti mūsų darbininkų darbo užmokestį ir daryti žalą mūsų ūkininkų kainoms. To nebebus!“ – pridūrė JAV prezidentas.
Nepaisant D.Trumpo pykčio, Iždo departamentas iki pirmadienio vakaro atsisakydavo pripažinti Kiniją manipuliuotoja savo valiuta.
Juanio kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį pirmą kartą nuo 2008 m. perkopė psichologiškai svarbią 7 juanių už JAV dolerį ribą, ir tai, be kita ko, lėmė D.Trumpo grasinimai nuo rugsėjo įvesti naujus muitus dar 300 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms.
Tuo tarpu Kinijos centrinio banko vadovas Yi Gangas pareiškė, kad juanio kursas nebus sąmoningai mažinamas ir juanis nebus naudojamas kaip ginklas prekybos kare.
Dabartinis juanio kursas atitinka pamatinius Kinijos ekonomikos rodiklius ir pasiūlos bei paklausos santykį rinkoje, pažymima centrinio banko svetainėje paskelbtame jo pareiškime.
Ginklavimasis valiutos kursu
Juanis nėra laisvai konvertuojamas ir vyriausybė riboja jo judėjimą JAV dolerio atžvilgiu – nuo centrinio kurso, kurį kasdien nustato Kinijos centrinis bankas, siekiantis atsižvelgti į rinkos tendencijas ir valdyti kintamumą, juanio kursas bet kuria kryptimi gali nukrypti ne daugiau kaip 2 procentais.
„Muitų padidinimas, regis, rodo, jog bus grįžta prie politikos „akis už akį“, ir bus sustabdytos derybos dėl prekybos. Kinijos centrinis bankas nemato poreikio stengtis, kad juanio kursas artimiausiu metu būtų stabilus“, – agentūrai „Bloomberg“ pareiškė banko „Mizuho“ vyresnysis valiutos rinkos strategas Kenas Cheungas.
Kinijos centrinis bankas pirmadienio ryte paskelbė pranešimą, kuriame pažymėjo, kad juanio kursui JAV dolerio atžvilgiu „padarė poveikį vienašališkos ir protekcionistinės prekybos priemonės bei Kinijai taikomų muitų padidinimas“.
Centrinis bankas pareiškė, jog juanis tebėra „stabilus ir stiprus valiutų krepšelio atžvilgiu“. Centrinis bankas taip pat pažadėjo „ryžtingai kovoti su trumpalaikėmis spekuliacijomis, palaikyti stabilų užsienio valiutos rinkos veikimą ir stabilizuoti rinkos lūkesčius“.
Bankas pridūrė turįs „patirties, pasitikėjimo ir gebėjimų, kad galėtų išlaikyti iš esmės stabilų juanio kursą pagrįstame ir subalansuotame lygyje“.
Tyrimų bendrovės „Capital Economics“ vyresnysis Kinijos ekonomistas Julianas Evansas-Pritchardas pareiškė, jog valiutą su JAV prekybos karu susiejęs Kinijos centrinis bankas „valiutos kursą iš esmės pavertė ginklu“.
„Atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas turbūt yra kompensuoti bent dalį papildomų JAV muitų poveikio, per kelis artimiausius ketvirčius jie greičiausiai leis savo valiutai dar nusilpti galbūt 5–10 proc.“, – pridūrė ekspertas.
Nutraukė žemės ūkio produktų pirkimą
Kinijos prekybos ministerija patvirtino žiniasklaidoje anksčiau pasirodžiusius pranešimus apie tai, jog Kinijos valstybinės bendrovės nutraukė JAV žemės ūkio produktų pirkimą.
„Kinijos valstybės tarybos muitų komitetas nepanaikins importo muitų po rugpjūčio 3 d. įsigytoms amerikietiškoms žemės ūkio prekėms, o atitinkamos Kinijos įmonės jau nutraukė žemės ūkio produktų pirkimą JAV“, – pažymima ministerijos paskelbtame pranešime.
Ministerija paaiškino, kad JAV paskelbė apie 10 proc. muitų įvedimą 300 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms ir rimtai pažeidė susitarimus, kurie buvo pasiekti dviejų valstybių vadovų susitikime.
Panašų pareiškimą paskelbė ir Kinijos užsienio reikalų ministerija.
Jame pažymima, jog, atsižvelgiant į Kinijos rinkos dydį, amerikietiškų žemės ūkio produktų pirkimo perspektyvos yra didelės, tačiau JAV turi vykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė dviejų valstybių vadovų susitikime, ir sukurti palankias sąlygas bendradarbiavimui žemės ūkio srityje.
Susitarimas, kad JAV nedidins kiniškoms prekėms taikomų muitų, buvo pasiektas Kinijos ir JAV prezidentų Xi Jinpingo ir D.Trumpo susitikime, kuris birželio pabaigoje įvyko Osakoje (Japonija).
