Galop lieki pats kaltas
Nedidelę statybos įmonę „Arkainas“ valdantis biržietis Vidmantas Paulauskas tvirtina nuolat apgaudinėjamas ne ką didesnių, tačiau užnugarį turinčių ir neaišku kaip daugiabučių renovacijos ar pastatų statybos konkursus laiminčių bendrovių savininkų.
Į redakciją atvykęs V.Paulauskas papasakojo apie, jo teigimu, visoje šalyje veikiančią sukčiavimo sistemą.
Jos esmė tokia. Konkursus dažniausiai laimi įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 5 žmonės. Ji savo jėgomis nepajėgi renovuoti 5–6 daugiabučių, todėl samdo subrangovus.
Iš pradžių jokių problemų dėl atsiskaitymo nebūna, mokami net avansai, bet, atlikus apie 70 procentų darbų, prasideda gumos tempimas, žadama sumokėti kitą mėnesį. Galop darbų pabaigoje rangovas pareiškia, kad viskas padaryta blogai, ir atsisako pasirašyti darbų perdavimo aktą, nors pats atlieka techninę priežiūrą ir kasdien mato padarytus darbus.
„Vyrams reikia mokėti algas, mokesčius „Sodrai“, kuras, įrankiai taip pat kainuoja. Bet vis tiek kaip nors pabaigi darbus, išsiunti aktą, palieki objektą ir kreipiesi į teismą“, – pristato finalinį etapą V.Paulauskas.
Tada rangovas, gavęs ieškinį, rašo priešieškinį arba ieškinį subrangovui ir teigia, kad tai jis patyrė didelių nuostolių dėl nepadarytų darbų.
Galop viskas baigiasi tuo, kad pats lieki kaltas.
Daugiau nieko nemoka
Verslininkas sakė, kad subrangovui laimėti tokias bylas teismuose nėra šansų, nes rangovams atstovauja rimtos, po visą šalį dirbančios advokatų kontoros.
„Pirmasis teismas, kaip paprastai, teisingai nusprendžia. Bet nesu girdėjęs, kad subrangovas laimėtų apygardų teismuose“, – savo patirtį atskleidė verslininkas.
Tačiau, pasak jo, net ir ten laimėjęs bankrutuotum, nes pinigų vis tiek neatgausi.
„Rangovas pagal grafiką per mėnesį pamėtys po 50 eurų, tad būsi priverstas užsilenkti“, – atskleidė V.Paulauskas.
Vyras suskaičiavo, kad keturios įmonės jam nesumokėjo 50 tūkst. eurų, o viena netgi iš jo paties siekia prisiteisti nuostolius „iš oro“ – 9 tūkst. eurų.
Dėl šio plungiškių bendrovės „Tomanta“ ieškinio netgi buvo areštuotas V.Paulausko įmonės turtas.
„Išeina, kad mano 5–6 metų darbas – minus 60 tūkstančių, o dar „Sodrai“ lieku skolingas 5 tūkstančius. Mano kolegos, statybų įmonių savininkai, bankrutavo po 3–4 kartus ir kuria naujas. O ką daryti? Aš nuo kolūkio laikų dirbu statybininku ir daugiau nieko nemoku“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.
Nesumokėjo už stogą
Viena iš V.Paulauską esą apgavusių bendrovių – dabar jau bankrutavęs plungiškių „Pilkasis granitas“. Jis pasamdė biržiečio įmonę „Arkainas“ subrangovu „Biržų bekonui“ pastatyti kiaulių kompleksą. Už tai plungiškių įmonė biržiečiui likusi skolinga 24 tūkst. eurų.
Verslininkas sakė, kad baigiant statyti fermą plungiškiai pinigų nemokėjo du mėnesius. Tada, supratęs, kad apie 15 tūkst. eurų nebeatgaus, jis metė darbus.
Užsakovas „Biržų bekonas“ jam tvirtino, kad visi pinigai rangovui sumokėti, ir parodė tai patvirtinančius dokumentus.
Tada V.Paulauskas nuvyko į Plungę tartis ir pasiūlė šiame mieste statyti baldų gamyklą, tada palaipsniui rangovas galės jiems padengti ir įsiskolinimą už fermos Biržų rajone statybas. Plungiškiai sutikę su pasiūlymu.
„Naujame objekte pradėjome įrenginėti pamatus, pirmą mėnesį mokėjo tvarkingai, o antrą prasidėjo ta pati melodija apie jiems kažkieno nepervestus pinigus.
Paskui pasikeitė rangovas, objektą perėmė „Tomanta“. Jie priprašė mus įrengti stogą, nes žiema buvo ant nosies. Dirbome dieną naktį, baigėme stogą, o jie vėl žada vėliau atsiskaityti ir nepasirašo akto“, – kalbėjo V.Paulauskas.
Nuo darbininkų nieko neslepia
V.Paulauskas įtaria, kad „Pilkojo granito“ bankrotas – tyčinis. Jo žiniomis, prieš bankrotą šios įmonės turtas buvo apie 800 tūkst. eurų, o prasidėjus bankroto procedūroms liko apie 150–160 tūkst. eurų.
Biržietis teigė bankroto administratoriaus sostinės bendrovės „Divingas“ raštu klausęs, kur likusi didžioji dalis „Pilkojo granito“ pinigų, tačiau atsakymo negavęs.
Dėl to paties vyras kreipėsi ir į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, o iš ten atėjęs atsakymas jį pribloškęs. „Iš jų rašto supratau, kad pinigų turiu pats ieškoti. Taigi išvadas galite pasidaryti patys“, – kalbėjo V.Paulauskas.
Verslininkas sakė, kad jis pats pirmiausia stengdavosi sumokėti algas savo darbininkams, kad jie galėtų išlaikyti savo šeimas, todėl ir susidarė skola „Sodrai“. O paskui, kai jau būdavę striuka, nebesugraibydavo pinigų ir darbininkams, likęs skolingas ir jiems.
„Vyrai žino apie visas mano bylas teismuose, nes aš nuo jų nieko neslepiu. Ką tiems vyrams, už gerai atliktą darbą negavusiems viso uždarbio, galvoti apie teisingumą?“ – klausė biržietis.
Kraustysis į Vokietiją
V.Paulausko manymu, veikėjams, valdantiems įmones su dviem ar trimis darbuotojais, dabar atsivėrė aukso kasyklos – atvyksta statybininkai ukrainiečiai, baltarusiai, moldavai.
„Mano žmona ukrainietė, tad dažnai būnu toje šalyje. Ten apstu tokių įmonių reklamos, kviečiančios atvažiuoti dirbti į Lietuvą, žada 1000–1500 eurų algas. Pažįstu bent pusšimtį žmonių, kurie grįžo iš „svetingosios“ Lietuvos namo apgauti ir be pinigų. Ne visi turi už ką ir grįžti namo“, – pasakojo biržietis.
Nebematydamas galimybių užsiimti statybomis V.Paulauskas visus savo vyrus, o jų buvo per 20, atleido iš darbo. Biržietis jau išlaikė vilkiko vairuotojo teises, nutarė parduoti namą bei kitą turtą. O tada jau likę visiškai laisvi, kad ir basi, kraustysis į Vokietiją.
„Šeimą juk reikia maitinti. Jeigu Lietuvoje nori uždirbti, turi apgauti kitus. Kol nepasikeis įstatymai į gerąją pusę, ar verta kovoti?“ – nusivylimo teismais neslėpė V.Paulauskas.
Tada pateikė priešieškinį
Įmonės „Tomanta“ direktorius Artūras Malakauskas tvirtino V.Paulauskui už atliktus darbus sumokėjęs iki cento, netgi daugiau keliais šimtais eurų, ir kad abu pasirašė suderinimo aktą, jog vienas kitam neskolingi.
Bet tada V.Paulauskas padavęs jį į teismą, reikalaudamas 7 tūkst. eurų.
A.Malakauskas, gavęs teismo nutartį dėl priteistos skolos, patyręs šoką. O tada jau A.Malakauskas pateikė „Arkaino“ įmonei 9 tūkst. eurų priešieškinį – už ne pagal sutartą grafiką ir nekokybiškai atliktus darbus statant baldų gamyklą Plungėje.
„Tomantos“ vadovas teigė netgi galėjęs paprašyti daug daugiau pinigų, nes teko samdyti kitas įmones, esą kad pašalintų biržiečių paliktą broką.
V.Paulauskas sakė pasirašęs suderinimo aktą su „Tomanta“ tik už vagonėlių nuomą, paskui pats surašęs kitą aktą – už atliktus darbus, bet A.Malakauskas jo nepripažinęs. Biržiečiui nebeliko nieko kito, kaip tik kreiptis į teismą.
Buvęs bankrutavusio „Pilkojo granito“ vadovas Alvydas Stankevičius atsisakė kalbėti.
