Alkoholio statusą alus Rusijoje įgijo 2012 metais kartu su kitais gėrimais, turinčiais 0,5 proc. spirito, išskyrus kefyrą ir girą.
Toks sugriežtinimas buvo Rusijos kovos su alkoholizmu tęsinys. Tada putotą gėrimą buvo uždrausta pardavinėti mokymosi ir medicinos įstaigose, kariniuose objektuose, vietose, kur rengiami mitingai, eitynės, piketai, vėliau – ir visose prekybos vietose nuo 23 iki 8 val. Ilgainiui draudimas įsigaliojo visą parą.
Uždrausta pilstyti alų į plastiko butelius, kurių talpa – daugiau negu 1,5 litro, išskyrus eksportui skirtus produktus.
Klausiamas apie tokias priemones įmonės „Baltika“ viceprezidentas Aleksejus Kedrinas pareiškė, kad Rusijoje įvestas alaus rinkos reguliavimas yra vienas griežčiausių pasaulyje.
2012 metais Rusijoje pagaminta 994 mln. dekalitrų alaus, o mažmeninėje prekyboje parduota 1 mlrd. dekalitrų alaus, įskaičiuojant ir importuotą.
Galima palyginti – 2017 metais šie rodikliai atitinkamai siekė 756 mln. ir 724 mln. dekalitrų.
Bet kritimą alaus sektorius pajuto kur kas anksčiau – dar 2008 metais, kai buvo smarkiai padidinti akcizai. Tada ši pramonės šaka prarado apie 40 proc. rinkos, užsidarė apie 10 alaus įmonių.
Pirmieji skambinti pavojaus varpais pradėjo finansininkai, mat reikšmingai nukrito federalinio ir savivaldos biudžetų pajamos, kur kas mažiau žiūrovų sulaukė sporto ir pramoginiai renginiai.
Tiesa, 2018 m. per pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyko 11-oje Rusijos miestų, valdžia užsimerkė ir leido padidinti alaus gamybą iki 774 mln. dekalitrų, o pardavimą (kartu ir įvežtinio) – iki 792 mln. dekalitrų.
Aludariai džiūgavo ne tik daugiau uždirbę, bet ir dėl atgijusios vilties, kad ilgainiui viskas sugrįš į savo vėžes. Teisėsauga pavirtino: alkoholis tribūnose nesukėlė sirgalių agresijos.
Alaus daryklų šeimininkai ieško sąjungininkų, kurie paremtų juos siekiant specialaus statuso alui. Tačiau jų pastangos nesėkmingos.
Rusijos vynuogių augintojų ir vyndarių sąjungos prezidentas Leonidas Popovičius pareiškė palaikysiąs aludarių siekį, bet tik su sąlyga, kad išimtys būtų taikomos ir vynui, gaminamam iš Rusijoje užaugintų vynuogių.
Alkoholinių gėrimų gamintojų sąjunga siūlomus pakeitimus vadina nesąžininga konkurencija ir vienos rūšies alkoholio sektoriaus lobizmu.
Sveikatos apsaugos ministerija stojo piestu ir pareiškė, kad priemonės, kuriomis siekiama padidinti alkoholio vartojimą, kelia nerimą.
Be to, medikų iniciatyva Valstybės Dūma svarstys įstatymo projektą, pagal kurį alkoholis būtų parduodamas ne nuo 18, o nuo 21 metų.
