„Nepaisant vis populiarėjančio atostogavimo žiemą ar pavasarį, dažniausiai lietuviai atsipūsti susiplanuoja kurį nors vasaros mėnesį, juolab tuomet nuo mokslų laisvi ir vaikai, – teigia „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė, – kad vasara asocijuojasi su poilsiu, rodo ir daugybė darbo našumo vasaros mėnesiais tyrimų. Štai kaip liudija „The Captivate Network“ duomenys, produktyvumas vasarą smunka 20 proc., darbuotojai būna 45 proc. labiau išsiblaškę, darbo drausmė suprastėja 19 proc., o projektų vykdymas sulėtėja daugiau kaip 13 proc. Pastebėta, kad vasaros mėnesiais darbuotojai ilgiau geria kavą, daugiau laiko praleidžia pietaudami ir netgi dažniau baigia darbą anksčiau laiko. Tiesa, tai JAV tyrimo duomenys, tačiau lietuviai vasarą kažin ar produktyvesni už amerikiečius.
Tad galbūt verta prisitaikyti prie darbuotojų ir vasarą suteikti jiems palankesnes darbo sąlygas? Juk dar tarpukario Lietuvoje buvo siūlymų vasarą trumpinti valstybinių įmonių darbo laiką, kad jų tarnautojai galėtų anksčiau nukakti pas gimines į kaimą. Šiuolaikinėje Lietuvoje dirbame valanda trumpiau prieš šventes ir išeigines, tačiau, kaip parodė mūsų apklausa, kurios metu apklausėme 1015 Lietuvos įmonių darbuotojų, pakoreguoti vasaros darbo tvarką būtų nieko prieš septyni iš dešimties triūsančių Lietuvos kompanijose.“
Daugiau laiko vasarai
Beveik pusė jų norėtų darbo laiko pakeitimų. Daugiausia – 15,8 proc. visų apklausos dalyvių – pasisakė už tai, kad darbo dienos prieš šventes ar išeigines būtų sutrumpintos ne viena, kaip dabar, o dviem valandomis. Antrą vietą užėmė pasiūlymas nukirpti vieną valandą visoms darbo dienoms vasarą (12,9 proc.). 9,6 proc. išreiškė norą, kad į ilgąjį savaitgalį įsiterpusi darbo diena taipogi virstų išeigine. Juk ne vienas lietuvis būtent taip ir susitvarko. Todėl kiek keista, kad tarp šio pasiūlymo simpatikų gerokai daugiau vyresnių nei trisdešimties metų dirbančiųjų. Kur kas mažesnio visuotinio palaikymo susilaukė pasiūlymas vasarą darbą pradėti vėliau (1,6 proc.) arba per darbo dieną turėti daugiau nei vieną ilgąją pertrauką (3,7 proc.).
Dar vieną pokyčių grupę sudarė pakeitimai, susiję su finansais. Tiesa, juos minėjo gan mažas skaičius respondentų. 3,7 proc. jų balsavo už tai, kad darbdavys finansuotų gaiviuosius gėrimus ir ledus, 4,7 proc. pasisakė už tai, kad darbdavys pasirūpintų ir darbuotojų bei jų vaikų vasaros pramogomis ir laisvalaikiu. Įdomu, kad gėrimai ir ledai, o taip pat vasaros pramogos kur kas dažniau rūpėjo trisdešimties ir jaunesniems darbuotojams. Beje, jaunimo tarpe populiaresnis buvo ir pasiūlymas pradėti darbą vėliau.
Ne biure ir ne su kostiumu
Nemažai „už“ - net 15,2 proc. - surinko siūlymas vasarą sudaryti daugiau galimybių darbuotojams dirbti ne iš biuro. Svetainės globalworkplaceanalytics.com duomenimis, darbas iš namų – 35-40 proc. našesnis nei tradicinis iš biuro. Dar 4,8 proc. respondentų, matyt, iki gyvo kaulo įgriso tradicinė dalykinė apranga – nori vasarą visas dienas, o ne tik penktadienį, vaikščioti į darbą laisvalaikio drabužiais.
Kas šeštas apklausos dalyvis nurodė, kad jokių darbo tvarkos pakeitimų vasarą nepageidauja – viskas ir taip gerai. Pilnai patenkintų darbo vasarą tvarka daugiau buvo tarp vyrų, o moterims labiau nei vyrams patiko šiltuoju metų laiku praplėstos nuotolinio darbo galimybės bei galimybė vasarą išbėgti iš darbo dviem valandomis anksčiau. Beje, kaip teigia specialistai, kai karšta, moterų našumas didesnis nei vyrų. Likę 11,5 proc. šalies įmonėse dirbančių taip ir neišsirinko, koks iš siūlomų pertvarkymų jiems būtų arčiausiai širdies, arba tikriausiai turi dar originalesnių pasiūlymų.
