Prieš porą dešimtmečių net nekildavo abejonių, kur ieškoti naudotos mašinos, – tiktai Marijampolėje. Tačiau vėliau iškilo nauja žvaigždė – nuo 1993-iųjų veikiantis Kauno automobilių turgus.
Taikos prospekte esančioje turgavietėje dabar vienu metu galima rasti apie 1600–1700 įvairių transporto priemonių, kasdien atvyksta vidutiniškai 8 automobilvežiai. Jeigu perkama aktyviai, automobilių iškart sumažėja, prasidėjus ramybės metui – daugėja.
Kauno automobilių turgus vadinamas vienu didžiausių Rytų Europoje ir gerai žinomas net tolimų Azijos šalių gyventojams – kazachams, kirgizams, uzbekams.
„Kiek čia parduota automobilių? Sunku spėlioti, bet labai daug. Turbūt keli milijonai“, – svarstė Kauno turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.
Iškils prekybos centras
Įspūdingo dydžio turguje automobilių pardavėjams netenka stumdytis – vasarą galima rinktis norimą vietą, mat atostogauja tiek jie patys, tiek pardavėjai Vakarų Europos šalyse.
Situacija gali gerokai pasikeisti jau rudenį, mat turgaus savininkai 5 hektarų ploto žemės sklypą greta Taikos prospekto pardavė prekybos tinklą „Depo“ valdančiai bendrovei, kuri pasišovė pastatyti įspūdingo dydžio prekybos kompleksą.
Pasak V.Naujanio, sklypo pardavimo sandoris įvyko, o darbus numatyta pradėti jau rugsėjį.
„Varano“ vadovas neabejojo, kad automobilių pardavėjai vietos nepritrūks, mat bendrovė išsinuomojo didelį žemės sklypą toliau nuo Taikos prospekto, planuoja įrengti patogų išvažiavimą į Garažų gatvę, patiesti naują asfalto dangą. Automobilių pardavėjams iš viso liks maždaug 8 hektarų dydžio prekybai skirtas plotas.
„Mums patiems šiek tiek neramu, kaip reaguos pardavėjai, mat visos permainos sukelia ir nepatogumų“, – svarstė V.Naujanis.
Pasirinko erdvesnes patalpas
Taikos prospekto dalis ties automobilių turgumi daugelį metų savaitgaliais tapdavo sunkiai įveikiamu kliūčių ruožu. Įžūlūs vairuotojai nekreipdavo dėmesio į kelio ženklus, užstatydavo įvažiavimus.
Prireikė nemažai laiko ir policijos pareigūnų pastangų, kol situacija pasikeitė. Dabar neleistinoje vietoje paliktas automobilis tapo retenybe.
Tačiau liko viena vieta, kur susidaro spūstys ir kyla sunkumų važiuoti, – tai įvažiavimas į transporto priemones registruojančios valstybės įmonės „Regitra“ aikštelę, kurioje atliekama automobilių patikra ir išduodami valstybiniai registracijos numeriai.
Įmonė veikia pastate, esančiame greta pagrindinio įvažiavimo į turgų.
Kai susidaro ilgesnė transporto priemonių eilė, vairuotojai net nenorėdami pažeidinėja kelio ženklų reikalavimus, nes jiems nėra kur dėtis.
Tokia situacija taip pat truks neilgai – „Regitros“ Kauno padalinys netrukus persikels į naujas erdvesnes patalpas, esančias keli šimtai metrų nuo Taikos prospekto.
Nauja viltis – ukrainiečiai
Nors Kauno automobilių turguje galima sutikti pirkinio besidairančių vietos gyventojų, taip pat vieną kitą atvykėlį iš kaimyninių šalių Latvijos ir Lenkijos, tačiau didžiausios viltys šiuo metu siejamos su automobilių pirkėjais iš Ukrainos.
Jiems labai reikia atnaujinti savo automobilių parką, o judėjimo laisvę palengvino galimybė keliauti Europos Sąjungos šalyse be vizos.
„Tos laisvės jau tiek daug, kad ukrainiečiai patys važiuoja ieškoti naudotų automobilių į Nyderlandus ar Vokietiją. Mums tai nelabai patinka“, – juokavo V.Naujanis.
Kurį laiką ukrainiečiai buvo tiesiog užtvindę Kauno automobilių turgų. Jie pirko viską, kas tik rieda, tačiau su viena sąlyga – automobilis turi būti registruotas Lietuvoje. Taip ukrainiečiai mėgindavo išvengti milžiniškų muitų.
Apskaičiuota, kad, nupirkus transporto priemonę už 3000 eurų, dar pernai reikėdavo sumokėti 2500 eurų muitą kertant Ukrainos sieną.
Šiemet pavasarį, prieš Ukrainos prezidento rinkimus, gyventojams buvo suteikta laikina galimybė užregistruoti automobilį mokant gerokai sumažintą muitą.
„Porą mėnesių turgus klestėjo kaip gerais laikais“, – džiaugėsi V.Naujanis. Jo žiniomis, dabar muitai vėl padidėjo, tačiau nepasiekė anksčiau buvusių aukštumų.
Kitaip elgiasi pirkėjai, atvykę iš separatistų kontroliuojamos rytinės Ukrainos dalies.
Jie ir dabar renkasi tik Lietuvoje registruotus automobilius, o kaip juos įteisina grįžę namo, niekas nežino.
Ilga kelionė nebaugina
Kauno automobilių turguje sutiktus du vyrus iš Uzbekistano labiausiai domino „Volkswagen“, BMW, „Audi“ bei „Mercedes-Benz“ automobiliai.
„Keliaudami sužinojome apie didelį automobilių turgų Kaune, todėl nusprendėme užsukti pasižvalgyti. Lankomės pirmą kartą“, – tvirtino maždaug 50 metų uzbekas, nenorėjęs atskleisti net savo vardo. Vyrai Lietuvą pasiekė lėktuvu.
Uzbekas tikino ieškantis patikimos transporto priemonės savo reikmėms ir pasiryžęs ją vairuoti iki namų.
Ar nebus sunku įveikti beveik 4000 kilometrų atstumą?
„Tai būtų labai įdomi kelionė, nes grįžtant gali pamatyti daugybę įdomių šalių, o mes niekur neskubame“, – tikino tolimojo Uzbekistano gyventojas.
Jeigu atsitiktų taip, kad pavyktų surasti net kelis dėmesio vertus automobilius, jie į Uzbekistaną keliautų konteineriuose.
Mėlynos – patikimiausios?
Turguje sutikti kauniečiai Milda ir Donatas Ambrasai ieškojo šeiminio automobilio – vienatūrio arba universalo.
„Tiktų „Toyota Avensis“, „Ford Mondeo“, „Ford S-Max“, – vardijo vyras. Jis sakė transporto priemonę keičiantis kas 5–6 metus. Dabar pirkinio rimtai dairėsi antrą savaitę ir tikino turguje jau nusižiūrėjęs porą patikusių automobilių.
Ieškoti automobilio D.Ambrasas beveik visada išsiruošia kartu su žmona. Jam labiau rūpi techninės charakteristikos, sutuoktinei – emocinis patrauklumas.
„Kartą vienas išsirinkau automobilį – tai dukart užkalė variklis“, – prisimindamas nemalonią patirtį juokėsi vyras.
M.Ambrasienė pridūrė, kad dažniausiai visiems šeimos naudotiems automobiliams didelių priekaištų juodu neturi. Gal sutapimas, tačiau patikimiausi būdavo mėlynos spalvos automobiliai.
Tęsia žmonos pradėtą darbą
Kaunietis Ramūnas Kurklinskas pardavinėti automobilių į turgų atvyksta išskirtine transporto priemone.
„Tai iš Pietų Korėjos atgabentas prototipas, skirtas vežioti šios šalies kariuomenės generolus“, – paaiškino vyras. Jis tęsia darbą, kuriuo vertėsi dabar jau mirusi žmona, – tai naudotų automobilių prekyba. Vyras siūlo tik japoniškus „Toyota“.
„Kodėl pasirinkau šį gamintoją? „Toyota“ automobiliai yra patys patikimiausi, visai nereikia remontuoti važiuoklės. Neverta rinktis benzininio variklio, nes jis nėra ekonomiškas“, – patarimus žarstė R.Kurklinskas.
Jis visus automobilius veža tik iš Belgijos, nes šioje šalyje jie esą gerai prižiūrimi, o rida nėra didelė. Vokietijoje važinėjama gerokai daugiau.
Kaunietis tikino, kad vien iš automobilių prekybos uždirbti pakankamai lėšų gyvenimui būtų sudėtinga.
„Labai sunku užsienyje surasti geros būklės automobilį su maža rida“, – aiškino R.Kurklinskas.
Šiemet jam pavyko parduoti vos kelias „Toyota“ mašinas.
Kaunietis neabejoja, kad išvykęs dirbti į užsienį uždirbtų gerokai daugiau. Štai Islandijoje įsikūręs jo sūnus uždirba apie 3000 eurų per mėnesį.
Tik apžiūrinėja, bet neperka
Ar galima Kauno turguje aptikti išskirtinį automobilį? Galima, tačiau tokios transporto priemonės pardavėjams kelia tik rūpesčių.
Beveik visi pirkėjai negalėjo abejingai praeiti pro skaisčiai raudonos spalvos „Fiat 500 L“, pagamintą 2014 metais. Tai – reta „Fiat 500“ modelio versija.
Automobilis Vokietijoje buvo parduodamas dėl nedidelio variklio gedimo, tačiau Kaune meistrai greitai jį pašalino. Išskirtinis „Fiat“ išties atrodo kaip naujas, tačiau pirkėjams Lietuvoje niekaip nepavyksta jo įsiūlyti, nors kaina siekia vos 7 tūkstančius eurų.
„Reikės vežti atgal į Vokietiją ir ten pardavinėti“, – sakė „Fiat“ įsigijęs Kauno automobilių turgaus senbuvis. Jis vylėsi šioje šalyje už jį gauti net 9 tūkst. eurų, nes Vakarų Europoje „Fiat 500“ labai populiarūs.
Pardavėjų įpročiai pasikeitė
Kodėl lietuviai jau porą dešimtmečių aktyviai užsiima naudotų automobilių prekyba, o kaimyninių šalių gyventojai pirkinių dairosi būtent Lietuvoje?
V.Naujanis mano, kad būtent daugelio metų veiklos patirtis lėmė lietuvių gebėjimus automobilius pasiūlyti itin mažomis kainomis.
„Reikia neįtikėtinų sugebėjimų automobilius Vakarų Europos šalyse nupirkti už tokią kainą, kokią sugeba suderėti lietuviai“, – stebėjosi bendrovės vadovas.
Jis pastebėjo, kad turguje jau darbuojasi prekeivių palikuoniai – jie sėkmingai perima tėvų patirtį. Būtent kaina nemažai lemia, ar pavyks Lietuvoje sėkmingai parduoti automobilį.
Kita vertus, konkurencija ir užsienyje didelė – naudotų automobilių aktyviai ieško prekeiviai iš Čekijos, Lenkijos, Rumunijos, Balkanų šalių, galintys mokėti brangiau.
Automobilių pardavėjai ėmėsi kitaip organizuoti darbą. Jie automobilius dažnai perka aukcionuose, talkinant užsienyje gyvenantiems tarpininkams.
Susisiekimą su užsienio šalimis labai pagerino padidėjusi skrydžių pasiūla ir atpigę bilietai.
Daugiausia naudotų automobilių šiuo metu atvežama iš Prancūzijos, toliau rikiuojasi Belgija, Vokietija, o štai transporto priemonių srautas iš Italijos sunyko.
„Pasikeitė ir automobilių pardavėjų elgesys, turguje seniai savaitgaliais nevyksta naktinis gyvenimas. Tiesiog pasikeitė žmonių požiūris – jie tampa atsakingesni, labiau vertina pinigus“, – svarstė V.Naujanis.
Pasiūlė įsikurti aikštelėse
Prekybos naudotais automobiliais bumas Kaune prasidėjo prieš du dešimtmečius ir sutapo su Rusijos finansų krize, kuri kaimyninę šalį užklupo 1998 metais.
Rusai be paliovos plūdo į Suvalkijos sostinę pirkti automobilių, todėl šiame mieste rinkdavosi ir didžioji dalis pardavėjų. Net kauniečiai trečiadieniais automobilius gabendavo į Marijampolės turgų.
Dėl Rusiją užklupusių finansinių sunkumų pirkėjų iš šios šalies smarkiai sumažėjo, todėl neliko kam siūlyti automobilių.
Daug laisvo ploto turintys kauniečiai sugalvojo naujovę – naudotų automobilių prekeiviams pasiūlė išsinuomoti atskiras aikšteles, kuriose laukti pirkėjų galima kiekvieną dieną, todėl turgus buvo gyvas kasdien.
Šis sumanymas visiškai pasiteisino. Nors didžioji dalis Rusijos pirkėjų vis dar neturėjo galimybės pirkti automobilių, Kauną netrukus atrado kazachai.
Pirko net nesiderėdami
Kazachų atėjimas lėmė Kauno automobilių turgaus suklestėjimą, kuris vėliau jau niekada nepasikartojo.
„Šios šalies gyventojams labai patiko Kaunas, o žinios apie turgų ėjo iš lūpų į lūpas. Tai buvo geriausia reklama“, – prisiminė V.Naujanis.
Kauno patrauklumą lėmė ir objektyvios aplinkybės – visai netoli turgaus nutiesta geležinkelio linija, įsikūręs muitinės postas, todėl patogu sutvarkyti visus formalumus ir išsiųsti krovinį į užsienį.
Turgaus savininkams teko plėsti valdas – pirkti ir nuomoti žemės sklypus. Automobiliams statyti skirta teritorija išsiplėtė iki 14 hektarų, o vienu metu pardavėjai suveždavo net 9 tūkst. automobilių.
Tuo metu mašinas aktyviai pirko ne tik kazachai, bet ir baltarusiai, todėl pardavėjai turėjo tik vieną rūpestį – kur gauti automobilių, mat juos parduoti nekildavo sunkumų.
Visa tai baigėsi, kai Kazachstanas įstojo į muitų sąjungą kartu su Rusija ir Baltarusija. Iš Europos Sąjungos į šias šalis įvežami automobiliai smarkiai pabrango. Maždaug metams Kauno turgus ištuštėjo.
„Tenka pripažinti, kad esame smarkiai priklausomi nuo užsienio šalyse priimamų įstatymų“, – kalbėjo V.Naujanis.
Iš Kauno išvykus kazachams turgaus karaliais tapo kirgizai. Jie naudotus automobilius irgi gabeno vagonais. Kai kurie bankų padaliniai net pritrūkdavo JAV dolerių, mat pinigų sumos mašinoms pirkti kartais būdavo išties įspūdingos.
Keityklose stigdavo dolerių
Kirgizijai įstojus į muitų sąjungą pirkėjų iš šios šalies taip pat labai sumažėjo, tačiau skaičiumi jie vis dar lenkia kitus atvykėlius iš Azijos šalių.
Kirgizai perka daug krovininių transporto priemonių. Dalis jų gyvena Palemone, kai kurie senbuviai nusipirko net būstą, kad galėtų kieme statyti automobilius.
Turgaus teritorijoje prekiaujama kebabais ir kitais patiekalais, kurie patinka Azijos šalių gyventojams.
„Darbas Kaune kirgizams taip pat išėjo į naudą. Jie pramoko europietiško gyvenimo taisyklių – nekelia jokių konfliktų, nevartoja alkoholio, stengiasi taikiai sugyventi su kaimynais“, – pasakojo V.Naujanis.
Kai į Kauną atvažiuodavo daugiau kirgizų, būta ir labai nemalonių situacijų: dingdavo užsieniečių pinigai, jie įkliūdavo policijos pareigūnams dėl narkotinių medžiagų laikymo, būta net žmogžudysčių.
Kirgizai Lietuvoje atliko gerą sanitarinį darbą – išsivežė visus senus automobilvežius, kurių techninė būklė kėlė rimtų abejonių Vakarų Europos pareigūnams.
Aleksote baigėsi baisi netvarka
Pirmoji naudotų automobilių prekyvietė Kaune maždaug nuo 1990 metų veikė Aleksoto turgavietėje ir jos prieigose.
Ketvirtadieniais joje rinkdavosi kailių pirkėjai ir pardavėjai iš visos Europos, o penktadieniais vakare automobilius pradėdavo rikiuoti jų pardavėjai.
Šeštadieniais Veiverių gatvėje susidarydavo tokios spūstys, kokių mieste nebūna net šiais laikais, kelis kartus išaugus transporto srautui.
Tarp automobilių šmirinėdavo gausybė juos apžiūrinėjančių žmonių, dėl vietos stygiaus dažnai įvykdavo susidūrimų.
Rimtų rūpesčių kildavo ir vietos gyventojams, kurie negalėdavo išvažiuoti iš savo kiemo, o pasibaigus prekybai turgaus prieigos primindavo sąvartyną.
Negelbėdavo net policijos pareigūnų pagalba ir jų skiriamos baudos pažeidėjams, todėl buvo nuspręsta automobilių prekeivius iškeldinti į gerokai erdvesnes valdas Taikos prospekte.
