Tai, kad galimybė gauti patrauklų atlyginimą nėra vienintelis veiksnys, įmonėje išlaikantis ir motyvuojantis specialistus, pastaruoju metu supranta daugybė geidžiamo darbdavio titulą turinčių šalies bendrovių. Ši tendencija visiškai nestebina verslą konsultuojančios L. Rimkutės.
„Klaidinga būtų galvoti, kad žmogus į darbą eina tik dėl pinigų. Jis nori dirbti ne tik dėl jų, bet ir siekdamas įprasminti savo gyvenimą. O tinkamai parinkta motyvavimo priemonė patenkina darbuotojo aktualiausius momentinius poreikius, taip pagerindama žmogaus savijautą, suteikdama prasmę ir norą stengtis“, – pastebi L. Rimkutė.
Gautas telefonas gali ir demotyvuoti
Anot psichologės, daugybė atliktų tyrimų atskleidžia, kad dažniausiai darbuotojus motyvuoja ne tiek konkretūs, materialūs daiktai, kiek sunkiai apčiuopiami veiksniai – komandos pripažinimas, vadovo įvertinimas ar pagyrimas. Panašiai darbuotojus veikia ir organizuojami įvairūs mokymai. Tiesa, žmones būtina supažindinti su tokių mokymų teikiama nauda tobulinant darbo kvalifikacijos įgūdžius, nes kitu atveju asmuo juose gali neįžvelgti jokios prasmės.
„Teisingai elgiasi ir įmonės, kurios darbuotojus skatina savanoriauti, suteikdamos laisvą dieną. Ši veikla padeda žmogui save įprasminti gyvenime, prisidėti prie gėrio kūrimo, iš to kyla ir bendras darbuotojo pasitenkinimas bei motyvacija. Juk ne kartą įrodyta, kad rūpestis kitais, atiduodant savo laiką ir pastangas, prisideda prie laimės jausmo“, – sako psichologė.
Vis dėlto, ji priduria, kad surasti universalią, visiems tinkančią motyvavimo priemonę – neįmanoma. Todėl išsiaiškinti darbuotojo poreikius patariama su juo bendraujant ir teiraujantis, kas darbe jam svarbiausia ir turi didžiausią reikšmę
„Tačiau šioje vietoje noriu perspėti vadovus, kad nemažai žmonių nueina lengviausiu keliu ir tiesiog pasako, kad nori vienos ar kitos materialinės priemonės. Bet bėda ta, kad materialūs norai yra nesibaigiantys. Jeigu darbuotojas gauna naują telefoną, bet jo kolegai po kelių mėnesių įteikiamas dar naujesnis modelis, tuomet pirmasis žmogus staiga gali tapti demotyvuotu. Kitaip tariant, tokios priemonės reikalauja daug piniginių resursų, bet žmonių motyvuotais ir laimingais nepaverčia“, – tikina pašnekovė.
Tarp dėmesio mokslams ir laisvalaikiui
Motyvavimo priemonių, prisidedančių prie darbuotojo tobulėjimo ir rodančių rūpestį jo gyvenimu už biuro ribų, veiksmingumą pastebi ir draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje personalo departamento vadovė Aistė Lapinienė. Pasak jos, ERGO motyvavimo priemonių paketą galima suskirstyti į keletą dalių. Viena jų orientuota į darbuotojo asmeninį, kita – į profesinį gyvenimą.
„Pirmuoju atveju darbuotojus nemokamai apdraudžiame sveikatos draudimu, į pirmą klasę einantys darbuotojo vaikai gauna dovanas, pažymime darbuotojų jubiliejus. Taip pat taikome motyvacijos priemonę – papildomas penkias laisvas dienas prie darbuotojams priklausančių kasmetinių atostogų. Būtent papildomos poilsio dienos itin vertinamos darbuotojų, nes jie gali daugiau dėmesio skirti savo šeimai ar savo pomėgiams“, – teigia A. Lapinienė.
Siekiant darbuotojų profesinio augimo ir ryšių su kolegomis stiprinimo ERGO Lietuvoje organizuoja kasmetinius geriausių ir lojaliausių darbuotojų apdovanojimus, žiemos ir vasaros renginius bei plataus spektro mokymus specialistams.
„Matome didžiulį darbuotojų įsitraukimą į įvairias organizuojamas mokymų, mainų ir talentų programas, kurios leidžia įmonės specialistams ugdyti savo kompetencijas, keistis patirtimi su kolegomis iš kitų šalių. Pavyzdžiui, vieni garsiausių mūsų įmonės mokymų, „ERGO Explorers“, vyksta kas keletą mėnesių vis kitoje Baltijos šalyje arba Lenkijoje ir įtraukia keleto verslo sričių specialistus iš bendrovės būstinių šiose šalyse“, – pastebi A. Lapinienė.
Pasak jos, dar viena iniciatyva, kuri orientuota į profesinį gyvenimą, tai projektai, kurių metu darbuotojai turi galimybę pasidalinti savo idėjomis, galinčiomis virsti naujais draudimo sprendimais klientams.
Lojaliems darbuotojams – ilgesnės atostogos
Papildomo poilsio ir darbuotojų pasitenkinimo darbu ryšį mato ir „Danske Bank“ atstovai. Šioje, skandinaviškos darbo kultūros įmonėje, komandos narių darbo ir asmeninio gyvenimo balansui skiriamas ypač didelis dėmesys.
„Siekiame, kad pas mus dirbantys žmonės jaustų, jog nepaisant to, kokį svarbų darbą daro, kaip stipriai į jį įsitraukia, ne mažiau svarbu pasirūpinti, kad pakankami laiko liktų sau, šeimai, asmeniniams pomėgiams ir tobulėjimui, – pasakoja „Danske Bank“ strateginė personalo partnerė Jūratė Kapočiūtė. – Tam skiriamos ir papildomos dienos. Pavyzdžiui, kasmet darbuotojai turi po dvi dienas, skirtas asmeniniam tobulėjimui ir savanorystės veikloms. Papildomos atostogų dienos skiriamos ilgiau kaip trejus metus išdirbusiems kolegoms. O ilgiau kaip penkerius metus dirbančiojo atostogos pailgėja penkiomis dienomis.“
Dar vieną papildomą laisvadienį įmonės specialistai gauna pasidalinę savo turima patirtimi ir ekspertinėmis įžvalgomis.
„Taip pat turime tradiciją jubiliejaus proga darbuotojui sulaukti ne tik sveikinimų iš kolegų, bet ir papildomos atostogų dienos dovanų“, – pasakoja J. Kapočiūtė ir priduria, kad laikantis darbo bei poilsio balanso koncepcijos kuriami ir „Danske Bank“ biurai, kuriuose įrengiami poilsio, miego, žaidimų kambariai.
