„Pernai pastebimas ryškesnis savivaldybių bandymas optimizuoti darbuotojų skaičių, administracijos mažėjo 46 savivaldybėse. Vis dėlto 12-oje savivaldybių administracijos pernai didėjo“, – pranešime teigia LLRI analitikas Martynas Tininis.
Analizė rodo, kad vienas savivaldybės administracijos darbuotojas didžiuosiuose miestuose vidutiniškai aptarnauja 407 gyventojus: Vilniaus miesto savivaldybėje vienai užimtai administracijos pareigybei tenka 626 gyventojai, Kauno miesto – 470, Šiauliuose – 415, Klaipėdos mieste – 353, Panevėžio mieste – 379, Alytuje – 316.
Likusiose 54 mažosiose šalies savivaldybėse, anot pranešimo, vienas administracijos darbuotojas vidutiniškai aptarnauja 132 gyventojus. Mažiausiai gyventojų vienai užimtai savivaldybės administracijos pareigybei tenka mažiausiose savivaldybėse: Neringoje – 58 žmonės, Pagėgiuose – 60, Birštone – 78, Rietave – 80.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį į savivaldybes, kuriose gyventojų yra panašiai, bet savivaldybių administracijų dydis skiriasi iki dviejų kartų.
Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybėje buvo 338 užimtos pareigybės, o panašų gyventojų skaičių turinčiame Kretingos rajono – 201. Druskininkų savivaldybėje dirbo 108 darbuotojai, panašaus dydžio Visagine – 206.
„Žinoma, dalis skirtumų gali atsirasti dėl formalių priežasčių, pavyzdžiui, ar savivaldybės įdarbina vairuotojus, valytojus, ar perka šias paslaugas. Tačiau gali būti ir taip, kad vienos savivaldybės efektyvina veiklą sparčiau nei kitos. Jei panašaus tipo ir dydžio savivaldybės turėtų panašaus dydžio administracijas, vien per 2018 metus teoriškai būtų buvę galima sutaupyti mažiausiai 12 milijonų eurų“, – sako LLRI laikinoji prezidentė Edita Maslauskaitė.
Iš viso 60-yje šalies savivaldybių administracijų yra apie 12 tūkst. 900 užimtų pareigybių. Tai sudaro apie dešimtadalį visų savivaldybių viešojo sektoriaus darbuotojų.
