Tradiciškai į Lietuvą atvykstančių ispanų, vokiečių, rusų ar lenkų gretas pastaraisiais metais papildė turistai iš Pietų Amerikos – Argentinos, Kolumbijos, taip pat Pietryčių Azijos – Filipinų, Tailando ar Singapūro.
Tiesa, tiek iš tolimų šalių, tiek iš atokesnės Europos atvykstantieji lanko išsyk kelias valstybes – Latviją, Estiją, dažnai keliauja ir į Skandinaviją.
„Sugriuvus Sovietų Sąjungai dar porą dešimtmečių užsieniečiai mus vis tiek labiau priskirdavo prie buvusių sovietinių šalių, o dabar padėtis iš esmės keičiasi – mus turistai jau laiko labiau skandinavais“, – sakė atvykstamojo turizmo specialistė Renata Juškaitienė.
Tad tokie turistiniai turai vis dažniau apima Baltijos šalis, Suomiją, Švediją ir Daniją. Taip pat į maršrutus įtraukiama Lenkija.
Paslaugų kainos kyla
„Lietuva, kaip pigių turizmo paslaugų šalis, – jau praeityje“, – neslėpė du dešimtmečius atvykstamojo turizmo srityje dirbančios kelionių įmonės „Baltic Travel Group“ vadovė R.Juškaitienė.
Apgyvendinimo sektoriuje kainos pastaraisiais metais ūgtelėjo, šalyje pridygo tarptautinių grandinių viešbučių, atsirado prašmatnių vietinių.
„Mūsų turizmo paslaugos artėja prie Skandinavijos šalių. Žinoma, yra kur pasitempti, bet kokybė ir kainų santykis neblogas. Tačiau juntama, kad šios paslaugos brangsta“, – pabrėžė turizmo srities specialistė.
Dabartines apgyvendinimo sektoriaus kainas ji vadino ribinėmis: jei jos kiltų, tai jau keltų keblumų net ir ganėtinai aukštą perkamąją galią turintiems turistams.
„Anksčiau pas mus skrisdavo pigių pramogų, o dabar mūsų kryptis tapo labiau kultūrinė, užsieniečius vis labiau domina muziejai. Savo identitetu, savitumu esame įdomi šalis. Užsieniečiai čia atranda liną, gintarą“, – vardijo R.Juškaitienė.
Jai pritarė ir kelionių bendrovės „Amber Tours“ direktorė Gintarė Antanėlytė: „Visus mūsų kaimynus bei vokiečius traukia bendra jų ir Lietuvos istorija, jiems lengva mus pasiekti, čia vis dar galima rasti gerą kainos ir kokybės santykį, kuris pastaraisiais metais truputį kinta, tiesa, į blogąją pusę.
Kitoms šalims mes esame dar neatrasta kryptis, bet labai saugi, svetinga ir santykinai nebrangi.“
Japonus traukia Ch.Sugihara
Kaip sakė G.Antanėlytė, pastaraisiais metais ypač padidėjo turistų srautas iš Vokietijos, sparčiai auga Ispanijos, Italijos, Prancūzijos rinkos. Tačiau kasmet atvykstančiųjų žemėlapyje pažymima vis daugiau tolimesnių šalių.
„Per dešimtmetį akivaizdžiai pajutome globalizaciją. Lietuva, Latvija ir Estija tapo labiau pasiekiamos Azijos šalių turistams.
Mūsų regioną jau atranda Indija, Filipinai, Malaizija, Tailandas, Kinija, Taivanas, auga turistų srautai iš Japonijos bei Pietų Korėjos, nes šiose šalyse veikia stiprūs kelionių operatoriai, plėtojantys organizuotą turizmą grupėmis“, – aiškino G.Antanėlytė.
Japonams Lietuvoje svarbu aplankyti Chiune Sugiharos muziejų Kaune ir pagerbti Antrojo pasaulinio karo metais žydus nuo holokausto gelbėjusio diplomato atminimą.
„Pietų korėjiečiams esame nauja kryptis Europoje, patogi jiems, mat nereikia Šengeno vizos“, – paaiškino turizmo specialistė.
G.Antanėlytė sakė, kad atvykstamojo turizmo suaktyvėjimą reikšmingai išaugino ne tik turizmo sektoriaus rinkodaros priemonės, oro kompanijų siūlomi nauji maršrutai. „Mūsų tautiečiai, gyvenantys užsienyje, pasidalija gerąja patirtimi ir tampa savotiškais ambasadoriais“, – sakė „Amber Tours“ vadovė.
Sezonas nuolat ilgėja
Dar vienas pokytis – ilgesnis turizmo sezonas, kuris dabar trunka nuo balandžio iki spalio. Vėsesnį pavasarį ir jau atšiauresnį rudenį į Lietuvą daugiau atvyksta konferencijų dalyviai.
Vis labiau mūsų šalyje įsigali sena turizmo vilkų vizija – pritraukti kuo daugiau konferencijų rengėjų.
Lietuvoje tokius renginius dažniausiai organizuoja kaimynai iš Skandinavijos šalių, Rusijos, Lenkijos, taip pat vokiečiai ir britai.
R.Juškaitienė sakė, kad turizmo sektorius deda dideles viltis į naująjį Kongresų centrą, kuris, planuojama, 2022 metais įsikurs buvusiuose Koncertų ir sporto rūmuose.
„Tikimės, kad iki to laiko Vilniaus pasiekiamumas pagerės ne tik dėl mažų sąnaudų oro bendrovių.
Trūksta tiesioginių skrydžių į Prancūziją, Ispaniją, Vokietiją.
Džiaugiamės tiesioginiu nauju skrydžiu Vilnius–Londono Sičio oro uostas. Tai ilgai lauktas ir labai reikalingas skrydis, kuris naudingas verslui ir konferencijų turizmui“, – kalbėjo R.Juškaitienė.
Taip pat laukiama „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Varšuva–Vilnius–Talinas įrengimo pabaigos, kuri numatoma 2026 metais.
Ieško ir Černobylio
Turistus įkvepia vis dažniau užsienio žiniasklaidoje pasirodantys straipsniai apie tai, ką galima patirti mūsų šalyje. Ir dažnai nereikia išradinėti dviračio – užsieniečiams, kaip ir visuomet buvo, patraukli Lietuvos gamta, tai, kad turime keturis metų laikus, svarbu, kad mūsų kraštas yra saugus ir nedidelis.
Užsieniečiams smagu, kad, tarkime, sostinėje gali ir prie gamtos prisiliesti – paplaukioti baidare Vilnia arba po vos 20 minučių atsidurti Trakuose, kur tyvuliuoja ežerai.
Į Lietuvą pritraukia ir čia filmuojami serialai, tarp jų – ir pastaruoju metu dėmesio centre atsidūręs „Černobylis“. Anot R.Juškaitienės, jis paskatino užsieniečius vykti į Lietuvą, aplankyti Vilnių, kur filmuotos serialo scenos, ir Ignalinos atominę elektrinę.
„Čia juos traukia tai, kad aplankyti elektrinę yra saugu“, – su ekskursija į tikrąją Černobylio tragedijos vietą lygino turizmo specialistė. Tokia kelionė vilioja prancūzus, ispanus, britus, kanadiečius, taip pat japonus, kinus.
Kelionių organizatoriai užsieniečiams Lietuvoje siūlo ir piligriminius turus, keliones po nacionalinius parkus, pilis, agroturizmą, alaus, gintaro kelio keliones, paukščių stebėjimą, gydomuosius turus, verslo, komandos formavimo keliones.
Kartais lietuviams kelionių rengėjams tenka tramdyti ir šypseną. G.Antanėlytė pasakojo, kad kartą turistui užkliuvo, jog važiuodamas Kuršių nerijoje vienu metu negalėjo matyti jūros ir marių – jis priekaištavo, kad čia per tankiai susodintos pušys.
Daugiausia plūstelėjo ukrainiečių ir britų
Pirmąjį šių metų ketvirtį turistų skaičius Lietuvoje siekė 375,6 tūkst. – 15,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai buvo didžiausias turistų srauto augimas per pastaruosius penkerius metus.
Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, po šalį keliaujantys Lietuvos gyventojai sudarė 56,6 proc. visos turizmo rinkos. Užsienio turistų srautas Lietuvoje pirmąjį metų ketvirtį siekė 287,8 tūkst., o tai 5,4 proc. daugiau nei atitinkamą ankstesnių metų laikotarpį.
Daugiausia turistų šių metų pirmąjį ketvirtį į Lietuvą bent su viena nakvyne atvyko iš Rusijos (37,9 tūkst.), Baltarusijos (37,6 tūkst.), Latvijos (29 tūkst.) ir Lenkijos (26,1 tūkst.).
Turistų srautas 2019 m. pirmąjį ketvirtį labiausiai augo iš Ukrainos (24,1 tūkst. turistų, arba 32,1 proc. daugiau nei prieš metus). Taip pat dviženkliu augimu išsiskyrė Jungtinė Karalystė – su bent viena nakvyne per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje viešėjo 13,8 tūkst. (24,4 proc. daugiau) turistų iš šios šalies.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais užsienio keliautojas su nakvyne Lietuvoje vienai kelionei vidutiniškai išleido 338 eurus. Daugiausia išleidžia ukrainiečiai, japonai, vokiečiai ir švedai.
Pasak „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės, Vilniaus turizmo informacijos centrų specialistų duomenimis, britai yra smalsūs, labai domisi istorija, kultūra, Vilniuje vykstančiais renginiais. Juos taip pat domina Trakai.
„Ukrainiečiai Vilniuje jaučiasi gerai, jiems patinka lietuviška virtuvė. Šie svečiai domisi bendra istorija, abiejose šalyse žinomais asmenimis, pavyzdžiui, nori aplankyti rašytojo Taraso Ševčenkos skverą. Britai teiraujasi informacijos apie renginius, ekskursijas, muziejus. Ukrainiečiai prašo informacijos apie muziejus, lankytinas vietas, taip pat restoranus“, – sakė I.Romanovskienė.
