Už tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas būtų priimtas su visomis prezidento pataisomis, balsavo trys komiteto nariai, vienas – Naglis Puteikis – prieš. Už Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą su šalies vadovo pakeitimais balsavo visi 4 posėdyje dalyvavę komiteto nariai.
„Tvarkiečių“ frakcijos narė Audronė Jankuvienė nuo balsavimų nusišalino dėl interesų konflikto.
„Mano paskutinė darbovietė buvo Kauno Prekybos, pramonės ir amatų rūmai“, – teigė ji.
Galutinai dėl pataisų Seimas apsispręs ketvirtadienį.
Jeigu Seimas komiteto išvadai pritars, valstybės ir savivaldos patalpomis politinės partijos bei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje veikiantys Prekybos, pramonės ir amatų rūmai nebegalės neatlygintinai naudotis nuo spalio 1 dienos.
Terminuotos sutartys baigsis, kaip numatyta sutartyse, o neterminuotos, įsigaliojus įstatymui, turės būti nutrauktos.
Rūmai panaudos sutarties pagrindu galės naudotis tik tuo turtu, kuris bus reikalingas valstybės deleguotoms funkcijoms.
Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė BNS pabrėžė, kad tokia pat tvarka galiojo ir iki šiol, tačiau, suteikiant rūmams patalpas, į tai nebuvo atsižvelgiama ir jiems buvo skiriamos didesnės patalpos.
„Dabar įstatymas jau įpareigotų atsižvelgti“, – teigė parlamentarė.
„Tas, kuris suteikia turtą, žino, kodėl jis tą turtą suteikia. Jeigu institucija sako, kad vykdo valstybės deleguotas funkcijas, nes yra deleguotos kažkokios rūmams valstybės funkcijos, bet yra vis tiek sveikas protas ir matai, kokie tos institucijos mastai – jeigu ji vykdo tik valstybės deleguotas funkcijas, tada visą turtą tam naudoja, bet jeigu tos funkcijos tarp kitų veiklų tėra kaspinas prie šono, tada vieną kampą gal ir duoti, kad tuos didingus darbus dirba, bet tai nereiškia, kad galima suteikti visą pastatą“, – BNS aiškino I. Šimonytė.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai vykdo kelias valstybės deleguotas funkcijas, pavyzdžiui, išduoda nepreferencinių prekių kilmės sertifikatus, būtinus eksportui į ne Europos Sąjungos šalis, „force majeure“ aplinkybes patvirtinančias pažymas, užtikrina kompetencijų vertinimą profesinio mokymo įstaigose.
Rūmų asociacijos laikinasis vadovas Sigitas Gailiūnas tvirtina, kad rūmai valstybės deleguotas funkcijas vykdo gerai, jų paslaugos kokybiškos.
„Valstybės funkcijų ir paslaugų perdavimas nevyriausybiniam sektoriui mažina tokių paslaugų kaštus, juos padengia konkretus paslaugos gavėjas, o ne visi mokesčių mokėtojai“, – įsitikinęs S. Gailiūnas.
Jis akcentuoja, kad apie didesnį tokių paslaugų perdavimą nevyriausybiniam sektoriui yra minėjusi ir Valstybės kontrolė.
BNS duomenimis, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams Vyriausybė panaudos pagrindais dešimčiai metų yra suteikusi beveik 1,1 tūkst. kv. metrų patalpų.
Šiaulių rūmams savivaldybė pagal panaudos sutartį yra suteikusi 100 kv. metrų patalpas, Telšių filialas patalpas nuomojasi iš Turto banko, o Kuršėnų skyrius įsikūrė iš rajono savivaldybės gautame kambarėlyje.
Kauno rūmai daugiausia patalpų nuomoja, o apie 200 kv. metrų gauta neatlygintinai iš valstybės tarpukariu statytose rūmų patalpose. Jie turi filialus Kėdainiuose bei Jonavoje, kur patalpas nuomojasi, o Marijampolėje jos lengvatinėmis sąlygomis gautos iš savivaldybės.
Klaipėdos rūmai naudojasi beveik 150 kv. metrų ploto valstybės patalpomis.
Kauno bei Klaipėdos rūmai išsiskiria tuo, kad jie prieš karą turėjo nuosavus pastatus, kurie iki šiol negrąžinti.
Sniegė Balčiūnaitė
