Rusija 2021 m. turi ruoštis sprogimui – plyš burbulas, kuris išsipūtė vartojimo kreditų rinkoje. Jei nieko nebus daroma, nukentės ir gyventojai, ir šalies ekonomika. Bendrasis vidaus produktas išsyk gali sumenkti 3 proc., ekonomika įžengs į recesiją, o Rusijoje įsigalės visa apimanti krizė.
Apie tokį pavojų ministras M.Oreškinas įspėjo ne pirmą kartą. Jis įsitikinęs, kad jau dabar šalies finansinė sistema stovi ties pavojinga riba.
„Mūsų vertinimai rodo, kad 2021 m. ji bet kuriuo atveju bus pažeista, iki 2022-ųjų nebeištempsime“, – komentavo ministras.
M.Oreškinas pridūrė, kad yra būdų, kaip kovoti su problemomis, tik jas dar reikia aptarti vyriausybėje ir su Centriniu banku. Ministro nuomone, gyventojų įsiskolinimas „jau tapo rimta socialine problema“.
Trečdalis paskolų buvo suteikta namų ūkiams, kurie, atseikėdami mėnesio įmokoms, turi išleisti daugiau nei 60 proc. mėnesio pajamų. „Suprantama, kad į tokią duobę įkliuvęs žmogus tik ir ieško būdų, iš kur paimti kitą paskolą“, – kalbėjo M.Oreškinas.
Jo turimais duomenimis, pastaruosius dvejus metus kreditų paimta kasmet 25 proc. daugiau. Pernai paskolų apimtys išaugo 1,8 trln. rublių (25,4 mlrd. eurų)
„Kur slypi burbulas? Rinkai augant, bankai galvoja, jog taip bus dvejus trejus metus, o paskolas perkels į kitus bankus“, – aiškino ministras.
Burbulai ir recesija M.Oreškino tikinimu, susiklosčiusi padėtis pavojinga tuo, kad, vertinant iš atskirų namų ūkių perspektyvos pasiektas įsiskolinimo lygis – tai burbulas, o žiūrinti iš ekonomikos bendrai ir iš rizikos finansų sistemai – tai dar ne burbulas. Ministras viliasi, kad Centrinio banko priimtos priemonės leis burbulą pamažu išleisti, kad šis nesprogtų, rašo gazeta.ru.
M.Oreškino teigimu, su vartojimo kreditais susijusi situacija bankinei sistemai nekelia sisteminių problemų, tačiau yra rizikinga šalies ekonomikai. Tai reiškia, kad esama pavojaus ekonomikai 2021 m. panirti į recesiją. Taip nutiks, jei dabar nebus imtasi jokių priemonių. Vis dėlto ministras įsitikinęs, kad kai kurios problemos – tarp jų ir socialinės – jau susikaupusios ir jų niekaip nebus įmanoma išvengti.
Tą, ministro teigimu, gali sukelti dabar įsibėgėjęs vartojimo kreditų augimas, kuris yra visiškai netvarus. Jo skaičiavimais, augimo tempai absoliučiai viršija gyventojų pajamų augimą.
Tačiau Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina su ministro tezėmis apie gresiančią krizę vartojimo kreditų rinkoje nesutinka. „Taip, vartojimo kreditų rinka auga dideliu tempu. Bandome jį lėtinti. Tačiau visiškai neteisinga sakyti, kad jau dabar esama finansinio stabilumo ar burbulo rizikų“, – pabrėžė ji.
E.Nabiulinos teigimu, vertinant vartojimo paskolas iš finansinio stabilumo perspektyvos, svarbu atsižvelgti į mokesčių dydį. O jis, Centrinio banko vadovės manymu, kol kas nuosaikus.
Vis dėlto kiek anksčiau finansų ministro pavaduotojas Aleksejus Moisejevas taip pat yra kalbėjęs, jog rusų skolų kupra itin greitai auga ir jau dabar yra arti kritinio lygio.
„Maniau, Centriniame banke geriau išmano makroekonomiką. Įdomi logika: juo gyventojai bus giliau įklimpę į kreditus, tuo geriau“, – žurnalas „Forbes“ citavo M.Oreškiną, kuris taip kalbėjo komentuodamas birželio 28 d. Centrinio banko ataskaitą. Joje teigta, kad padidėjusios vartojimo kreditų apimtys tapo priežastimi, dėl kurio šių metų pradžioje augo bendrasis vidaus produktas. Esą jei ne vartojimo paskolos, tai 0,5 proc. siekęs augimas galėjo būti nulinis.
Į ginčą įsitraukė ir Finansų ministras Antonas Siluanovas, pareiškęs, kad stambiems bankams vertėtų dalinti paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, o ne didinti vartojimo kreditų apimtis.
