Pagal planus šis uostas turėtų virsti visos Baltijos jūros priekrantės žvejų centru net ir dar nenutiesus molų į jūrą.
Praėjusią savaitę Lietuvos žuvininkystės sektoriaus projektų atrankos komitetas žvejybos infrastruktūros plėtrai Šventosios jūrų uoste nusprendė skirti 1,7 mln. eurų paramą.
Prie skiriamo finansavimo dar apie 100 tūkst. eurų prisidės šį projektą įgyvendinanti Palangos savivaldybė.
Užpils dalį akvatorijos
Už šias lėšas vakarinėje uosto vidaus akvatorijos pakrantės dalyje bus pastatytas 900 kvadratinių metrų ploto lengvų konstrukcijų angaras, kuriame bus įrengtos patalpos žvejybinei įrangai ir 12 žvejų valčių laikyti, valčių variklių remonto dirbtuvės.
Kadangi uoste trūksta sausumos teritorijos, smėliu bus užpilta beveik 0,4 hektaro pietinės akvatorijos dalis. Apskaičiuota, kad tam prireiks apie 13 tūkst. kubinių metrų grunto.
Sukurtoje teritorijoje, kuri bus apsėta veja, atsiras valčių ir pagauto laimikio kėlimo įrenginys ir slipas, kuriuo valtys nuleidžiamos ant vandens.
Uosto prieigose atsiras 40 vietų automobilių aikštelė, pritaikyta automobiliams su priekabomis, ant kurių žvejai atsiveža savo valtis.
Be to, už gaunamus pinigus uoste numatyta įrengti inžinerinius tinklus: vandentiekio, nuotekų, elektros. Uosto teritorija bus apšviesta – projekte numatyta pastatyti 15 šviestuvų.
Įplauką valys žemsiurbė
Labiausiai žvejams nerimą kelia tai, kad be molų esančio uosto įplaukos kanalas nuolat užnešamas smėliu.
Neretai būna ir taip, kad iš jūros su laimikiu grįžtantys žvejai turi išlipti ir nuo svorio labiau nugrimzdusias valtis persistumti per įplaukos seklumą.
Kad įplaukos kanale būtų palaikomas reikiamas gylis, uostui bus perkama mobilioji žemsiurbė, kuri galėtų dugną pagilinti iki 3 metrų.
Iškastą gruntą purkšdama link kranto prireikus ji turėtų išvalyti 300 metrų ilgio ir 10 metrų pločio įplaukos kanalą.
Anot žvejų, įplauka į uostą labiausiai užnešama pučiant šiauriniam vėjui. Tokiu metu žemsiurbė turės dirbti kasdien.
Nuo 160 iki 200 tūkst. eurų ir daugiau kainuojančią žemsiurbę ketinama pirkti iš Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupės gauto ES finansavimo.
Šventosios žvejai yra pateikę dar vieną projektą ES finansavimui gauti. Iš tam tikslui numatytų 270 tūkst. eurų uosto pietinėje dalyje bus statomi komercinės paskirties pastatai: etnografinė žuvies rūkykla, šviežios žuvies turgelis po stogu, nedidelės parduotuvėlės.
Darbai prasidės rudenį
Priekrantės žvejams šiuo metu svarbiausia – kada Šventosios uoste visa tai atsiras?
Kaip sakė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, iki liepos pabaigos su Žemės ūkio ministerija turėtų būti pasirašyta finansavimo sutartis ir bus pradėtas skaičiuoti projektui įgyvendinti numatytas 3 metų terminas.
Savivaldybė rugpjūtį ketina skelbti darbų rangovo konkursą, o angaro statyba gali prasidėti jau spalį.
Kitų metų pradžioje Šventosios žuvininkystės veiklos grupė ketina įsigyti ir žemsiurbę.
Pinigus sukišo, o naudos – jokios
Šventosios uostą mėginta atgaivinti 2011 metais. Dabartinio Seimo nario Eugenijaus Gentvilo vadovaujama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija tuomet pasišovė jį išgilinti, įrengti minimalią infrastruktūrą, kad čia galėtų švartuotis žvejų motorlaiviai ir jachtos.
Numatyti darbai kainavo apie 4,3 mln. litų (beveik 1,25 mln. eurų). Uosto akvatoriją gilino latvių įmonė, o už 3 mln. litų (apie 870 tūkst. eurų) bendrovė „Hidrostatyba“ prie dviejų krantinių pastatė pontoninius tiltus.
Tų metų birželio viduryje uostas buvo iškilmingai atidarytas. Per šventę prie naujų pontoninių krantinių prisišvartavo 40 jachtų (nuotr.). Pagal pasirašytas sutartis su KVJU direkcija, po Joninių Šventosios uoste turėjo nuolat švartuotis 10 laivų, kurie uostui turėjo duoti pirmąsias pajamas.
Tačiau jau po 10 dienų pakilus pietvakarių vėjui iki 3 metrų išgilintas įplaukos kanalas buvo užneštas smėliu ir uostą teko uždaryti. Po dviejų savaičių po įplaukos kanalą jau braidė poilsiautojai ir savo valteles į jūrą vėl rankomis stumdė žvejai.
Kaltė dėl užnešto uosto buvo suversta latvių kompanijai, kuri, tikėdamasi projekte numatytų papildomų pinigų, iškasė per didelį kiekį grunto, o jis nuo pylimo nuslinko į įplaukos kanalą.
Po metų KVJU direkcija dar mėgino įpūsti gyvybės uostui pasamdžiusi karjerų kasėjus, kurie buvo įpareigoti nuolat valyti įplaukos kanalą. Bet ir šis sumanymas nuėjo perniek. Sukišus daugiau nei 200 tūkst. litų (apie 58 tūkst. eurų) paaiškėjo, kad nuo dugno tenka nukasti gerokai daugiau grunto, nei buvo pažadėta apmokėti.
