A.Daujotas skaičiavo, kad per šį pusmetį Palangos oro uostas iš viso skraidino 156 tūkst. keleivių, o šis skaičius – aštuoniais procentais didesnis nei praėjusiais metais. Jis aiškino, kad tai – ypatingai aukštas pasiekimas, nes visame pasaulyje esančiuose oro uostuose perskraidinamų asmenų skaičius vidutiniškai auga keturiais procentais.
„Visur yra augimas – ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Mūsų komanda labai stipriai dirba, kad pritrauktų naujus skrydžius ir juos išplėstų. Neseniai buvo penkeri metai, kai Lietuvos oro uostai susijungė ir tapo vienu oro uostu. Kaip sakoma, vienas oro uostas ir trys pakilimo takai.
Nuo to laiko Palangos oro uoste skrydžių išaugo tris ir daugiau kartų“, – tikino oro uosto vadovas.
Sulaukia daugiau vokiečių
Anot jo, prie tokios statistikos prisidėjo ir vos pavasarį pradėtas naujas skrydis į Dortmundą, kurį, skrendant iš Lietuvos, galima pasiekti tik iš Palangos. Ši kryptis Palangos ir Klaipėdos verslininkų buvo geidžiama jau ne vienerius metus, o A.Daujoto tvirtinimu, jos norėjo ir Klaipėdos kraštui nostalgiją jaučiantys vokiečiai.
Palangos oro uosto vadovas džiūgavo, kad ši nauja kryptis užpildo apie 80 procentų į ją vykstančių skrydžių, o tai esą yra labai gera statistika, nes tam, kad skrydis pasiteisintų, lėktuvai turi būti užpildyti bent 60-čia procentų. A.Daujoto teigimu, jei ir toliau seksis taip gerai, lietuviai pagaliau gali sulaukti ir tiesioginio skrydžio į Hamburgą, kurio taip pat labai geidžia pajūrio verslininkai, patenkinti vokiečiais turistais.
„Paklausa – iš abiejų pusių. Kai atidarėme kryptį, Dortmunde irgi reklamavo, kad jau galima nuskristi į Palangą ir visi buvo labai patenkinti. Palangoje išties padaugėjo vokiečių. Kol kas iš verslininkų atsiliepimų nesulaukėme, nes kryptis atidaryta vos prieš porą mėnesių ir ten skraidinama du kartus per savaitę.
Kompanijos paleidžia vasarą skrydžius ir jeigu mato, kad kryptis apsimoka, kitais metais gali paleisti ir vasarą, ir žiemą. Arba padažninti skrydžius. Atidaryti tokias kryptis kainuoja pinigus ir labai didelius“, – aiškino oro uosto vadovas.
Jis skaičiavo, kad iš Palangos dažniausiai skrendama į Kopenhagą arba Rygą, nes tai yra jungiamieji skrydžiai, iš kurių vėliau renkamasi egzotiškesnius kraštus. Tiesa, populiarūs ir miestai, kuriuose gyvena daugiausia emigravusių lietuvių – Londonas bei Oslas.
Prasidės rekonstrukcija
Į Kopenhagą per mėnesį iš Palangos perskrenda apie 7200 keleivių, o per pusmetį – 38 tūkst. Panašiai – 36 tūkst. keleivių – skrenda į Rygą, trečioje vietoje – Londonas. Palyginus su praėjusiais metais, pernai į Kopenhagą per pirmąjį metų pusmetį skrido 35 tūkst., į Rygą – 26,5 tūkst., į Londoną – 26 tūkst. keleivių.
Paklaustas, už kokią mažiausią sumą galima pasiekti kitą šalį iš Palangos oro uosto, A.Daujotas tikino, kad pirmyn bei atgal nuskristi į Londoną ar Dortmundą iš čia galima ir už 18-20 eurų.
Kaip pasakojo A.Daujotas, naujos krypties atsiradimo procesas yra be galo ilgas ir sudėtingas. Jis trunka mažiausiai 2-3 metus. Visų pirma Lietuvos oro uostų aviacijos skyrius vykdo apklausas, kuriose klausinėja įvairių įmonių, asociacijų, miestų savivaldybių, kokių krypčių poreikį jie jaučia.
Tada sudaromas krepšelis su kryptimis ir informacija pateikiama skrydžius vykdančioms kompanijoms.
„Jos renkasi – nori, nenori, patiktų, nepatiktų ir tada eina kalba, kaip būtų finansuojamas šis skrydis. Mūsų šalis nėra tiek populiari ir įdomi, skaičiuojant pasauliniu mastu, nes, kaip sako skrydžių bendrovės, jeigu jūs neturite bent 50 tūkst. skrydžių, jūs mums nesate įdomūs arba jūs turite finansuoti tam tikrą dalį naujos krypties“, – situaciją komentavo A.Daujotas.
Anot jo, dar šiemet Palangos oro uoste bus pradedami rekonstrukcijų darbai. Kaip nurodė Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas, dėl Palangos oro uosto rekonstrukcijos darbų oro uosto veikla nebus sustabdyta. Keleiviai nepatirs nepatogumų. Rekonstruoti planuojama kilimo, tūpimo takus, o artimiausi darbai palies terminalo plėtros rekonstrukciją.
