Išmėginome naujovę: su nemokama viza apsilankėme Kaliningrade – pirmieji įspūdžiai

Tačiau rusai merdėjančią ekonomiką siekia atgaivinti ne tokiomis kelionėmis, o turizmu. Todėl nuo liepos 1-osios įsigaliojusi elektroninė viza Kaliningrado srityje leidžia lankytis 8 dienas ir yra vienkartinė. 

Taip, cigaretės ir benzinas Kaliningrado srityje lietuviams pasirodys pigūs. Bet tai ir viskas. Tad Panemunės pasienio punkto kaip senais laikais neužtvindė automobilių ir pėsčiųjų eilės. O apžiūrėti Kaliningrado srities lankytinų vietų bent jau kol kas lietuviai nesiveržia.

Vėlų penktadienio vakarą iš Vilniaus į Kaliningradą išvykusiame autobuse iš 30 keleivių tik 4 pasirūpinę elektroninėmis vizomis. Visi kiti keliauja su įprastomis arba yra grįžtantys namo kaliningradiečiai. 

Štai vienas jų kaimynui pasakojo, kad Trakų Vokėje prie Vilniaus klijuoja plyteles, taip bandydamas išmaitinti namuose likusią šeimą. Savaitgaliui grįžta namo. 

Uždarbiu kaliningradietis labai nesiskundžia – gauna 1200 eurų. „Standartinis atlyginimas“, – taip apibūdino uždarbį, kurį Lietuvoje gauna užsieniečiai. Žinoma, norėtų daugiau, bet tenkinasi ir tuo. Juolab kad gyventi išnuomotas bendrabučio kambarys Grigiškėse, brigadininkas kasdien nuveža ir parveža iš darbo.

Panemunės pasienio punkte beveik tuščia – laukia vos keli vilkikai, pora lengvųjų automobilių. Pervažiavus sieną Sovietske pasieniečiams tikrinant dokumentus aiškėja, kad kiti trys keleiviai su elektroninėmis vizomis vyksta į Kaliningradą pas gimines ar artimuosius. 

Tas pats ir sekmadienio vakarą grįžtant atgal. Pustuščiame autobuse skamba tik rusų kalba. Grįžtančių turistų daugiau nėra. 

Kaliningrade automobilį su lietuviškais valstybiniais numeriais pamatysi nebent degalinėje. Ir suprantama kodėl: degalai čia beveik perpus pigesni nei Lietuvoje. Litras 95 markės benzino savaitgalį 0,65-0,67 euro, 92 markės – 0,61-063 euro, dyzelinių degalų – 0,67-0,68 euro. 

„Atvažiuokite dažniau, pas mus pigu, jums tai tikrai patiks“, – viliojo Kaliningrado informacijos centro darbuotoja Irina, kurią pribloškė aukštos kainos Rygoje, kur ji neseniai lankėsi. Nors Lietuva gerokai arčiau nei Latvija, Irina neprisimena, kada ten buvusi.  

Ypač rusę nustebino Rygoje miesto transporto bilietų kainos. Reikia pripažinti, kad Kaliningrade Europos Sąjungos piliečiams kelionės autobusais, tramvajais ar troleibusais iš tiesų atrodo pigios. Važiuoti prieš tris dešimtmečius vokiečius ar prancūzus vežiojusiu autobusu, braškančiu troleibusu kainuoja  0,32 euro, mikroautobusu – 0,37 centai. 

Kiekviename autobuse ar troleibuse yra pas mus jau nykstančios profesijos atstovės – konduktorės. Jos kaip senais laikais atplėšia bilietą iš ritinėlio. Tiesa, Kaliningrade prieš kelias savaites įdiegta naujovė – miesto transporte jau galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tik kaliningradiečiai naujove mažai naudojasi.

Viešbučiams – sunkus metas
  
Hostelio „V biblioteke“ administratorius Denisas prisiminė puikius praėjusius metus, kai klientų netrūko. Bepigu – juk Kaliningrade vyko pasaulio futbolo čempionato kovos. Tačiau lapkritį sezonas baigėsi, o šiemet jis taip ir neprasidėjo. 

Apgyvendinimo įstaigos darbuotojo nuomone, dėl to valdžia ir griebėsi elektroninės vizos, nes kito kelio atgaivinti turizmą nėra.

„Lietuvių pas mus į hostelį užklysta labai retai, nors atvažiuoja ir iš Šiaurės Amerikos, ir iš Pietryčių Azijos. Jau nekalbu apie lenkus, vokiečius“, – dėstė Denisas.                  

Kad Kaliningrado turizmo reikalai prasti, liudijo didžiulis viešbučių savaitgaliui pasirinkimas. Nors Kaliningrade vyko miesto šventė, galima buvo nesunkiai rasti kambarį už 20-30 eurų, buvo ir lovų hosteliuose už 4-6 eurus visai netoli miesto centro, ir prabangių apartamentų už 100-150 eurų parai.

Prekybos centre „Viktorija“ Olandiško sūrio akcijos kaina – daugiau nei 7 eurai už kilogramą. Tai buvo pigiausias iš siūlomų šios rūšies sūrių. 

Kas iš maisto produktų tikrai pigu Kaliningrade? Nebent rusų mėgstami grikiai, kurių 800 gramų pakelį galima buvo rasti už 0,41 cento. Lietuvoje toks kainuoja apie eurą. 

„Nėra pirkėjų, vos šį tą įsiūlau. Vaisiai šiemet labai greitai genda, ilgai laikyti negaliu“, – skundėsi prie miesto turgavietės prekiavęs Tamazas. Kilogramą arbūzo jis siūlė už 0,57 euro, meliono – už 1,28-1,42 euro. 

Kad kandžiojasi Kaliningrade ne tik Tamazo arbūzų ir melionų kainos, akivaizdu. Eilinėje kepyklėlėje už kavą – birzgalą vienkartiniame puodelyje – ir dvi bandeles paprašys 2,5-3 eurus. 

Dėdama į maišelį pigiausio pieno pakelį Jelizaveta skundėsi, kad viskas kasdien brangsta. Tai pigiausi pomidorai – 1,4 euro, nors yra ir po 2,14 euro už kilogramą.

„Prisimenu, pernai tokiu laiku buvo gerokai pigiau. Tai aš dabar kaimynės pamokyta pomidorus namuose ant palangės auginu“, – liūdnai nusišypsojo pensininkė.  
     
Visus gamintojus aplenkė estai

Parduotuvėse nesunku įsitikinti, kad į Rusijos rinką labiausiai veržiasi Lietuvos, Latvijos ir Estijos aludariai, konditeriai ir pieno perdirbėjai. 

Lentynose nesunku atpažinti lietuvišką, latvišką ar estišką alų, jį tiekia net mažosios Lietuvos alaus daryklos. Tik šįkart nereikia stebėtis, kad užsienyje lietuviškas alus pigesnis nei Lietuvoje. Anaiptol – jo skardinės kaina Kaliningrade – 1,84-1,92 euro. 

Lietuvių aludariai naudoja tuos pačius pavadinimus, o pienininkai sviestą net pavadino „Labas rytas“, nors Kaliningrade lietuvius pravardžiuoja „labasais“. 

Tačiau visus Baltijos valstybių gamintojus pralenkė estai. Konditerijos fabrikas „Kalev“ ant šokolado su Kaliningrado lankytinų objektų vaizdais „Kaliningrad“ net rusiškai užrašė.