„Iki paskutinio (šių metų kovo 1-osios) akcizo kėlimo į sandėlius buvo užsipirktas didesnis stipriųjų gėrimų kiekis, todėl vėlesniais mėnesiais realizacija mažesnė. Laukiame kažkokio pagerėjimo, tačiau situacija nedžiugina, gamybinės įmonės veikai minimaliu režimu. Mažmeninėje rinkoje po kovo 1 d. juntamas 10–15 proc. stipriųjų gėrimų pardavimų sumažėjimas. Labiausiai kelia nerimą situacija Lenkijos pasienyje – mažos parduotuvės ten vegetuoja, o ši apmirusios prekybos zona didėja. Taip pat su nerimu laukiame ir Latvijos sprendimų – jei ir šioje kaimyninėje valstybėje stipriųjų gėrimų akcizas taps gerokai mažesnis, tai Lietuva taps aukštų alkoholio akcizų zona, kurioje neapsipirkinės tranzitu važiuojantys keliautojai. Prarasime ne tik savo vartotojus, bet ir užsieniečius“, – teigia Romas Apulskis, LVA vadovas.
Nuo šių metų kovo 1-osios įsigaliojo diskriminacinis sprendimas, kai 10 proc. buvo padidinti akcizai stipriesiems gėrimams, tuo tarpu akcizai alui ir vynui išliko tokie patys.
„Vienas alkoholio procentas gėrime Lietuvoje apmokestintas skirtingai – stipriųjų gėrimų tarifas pats didžiausias ir didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, tuo tarpu alaus tarifas mažesnis du su puse karto ir mažesnis nei Europos vidurkis. O vyno apomkestinimas Lietuvoje apskritai neprotingai didelis“, – tvirtina R. Apulskis.
Mažiausiai apmokestintas išlieka alus – 7,11 cento už alkoholio procentą litre. Daugiausiai apmokestinti stiprieji gėrimai – 18,32 cento už procentą litre.
„Vertinant bendrai, akivaizdu, kad akcizų tarifai Lietuvoje neadekvatūs gyventojų pajamoms – jie per dideli. Dėl šios priežasties egzistuoja šešėlis, pasienio prekyba“, – sako LVA vadovas R. Apulskis.
Pasak jo, jeigu Latvija sumažins akcizą stipriesiems gėrimams, o Lietuvoje akcizai alkoholiniams gėrimams toliau bus keliami, Lietuvos biudžetas ir verslas jaus vis skaudesnes pasekmes, nes daugiau žmonių vyks apsipirkti į Lenkiją ir Latviją. O tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika gali netekti keliasdešimt ar net šimtų milijonų eurų per metus.
