Toks tropinis klimatas pačioje vasaros pradžioje yra tikrų tikriausia Dievo dovana ledų, limonado, gaiviųjų gėrimų ir mineralinio vandens gamintojams. Žinoma, ir Lietuvos alaus pramonei. Visiškai natūralu, kad saulė ir šiluma džiugina ir salyklo – svarbiausios alaus žaliavos gamintojus. Be to, pelno gaunama ne tik savo, bet ir kaimyninėse šalyse.
Lietuvos padėtis visoje Baltijos alaus rinkoje neabejotinai yra dominuojanti. Kalbant apie salyklo gamybą – ne tik alui, bet ir daugeliui kitų produktų – esame kone monopolininkai. „Maltosa“ (Švenčionėliai), kurį valdo vietos verslininkai, ir konkuruojanti Suomijos kapitalo bendrovė „Viking Malt“ (Panevėžys), yra alaus pramonės pagrindas visose trijose šalyse.
„Maltosa“ savo interneto svetainėje rašo, kad eksportuoja 95 proc. pagaminto karamelinio salyklo. Pagrindinės prekybos šalys: Latvija, Estija, Vokietija, Rusija, Baltarusija. Analitiniuose tyrimuose salyklo dalis Lietuvos grūdų ar gėrimų eksporte (praėjusiais metais buvo 132,4 mln. eurų vertės) nėra išskiriama, tačiau pabrėžiama, kad „sparčiai augo salyklo eksporto vertė“ (https://www.verslilietuva.lt/wp-content/uploads/2019/03/Lietuvos-eksporto-ap%C5%BEvalga-ir-tendencijos.pdf). Lietuvos statistikos departamentas apskaičiavo, kad praėjusiais metais Latvijai parduota salyklo, skrudinto ar neskrudinto, už 4,67 mln. eurų (+0,36 mln. eurų, palyginti su 2017 m.), o Estijai – 4,34 mln. eurų (–0,41 mln. eurų – tai tikrai yra pernelyg didelio akcizo mokesčio pasekmė).
Estijos pirkimų sumažėjimą praėjusiais metais galima paaiškinti labai paprastai – tai tikrai yra pernelyg didelio akcizo mokesčio pasekmė. Dabar, kai jis mažesnis 25 proc., Estijos alaus – ir mūsų salyklo – vartojimas vėl padidės. Talino politikų sprendimas lėmė nervingą kolegų Rygoje reakciją: jie suskubo mažinti šį mokestį ir Latvijoje.
Buvo pernelyg įprasta, kad 100 mln. eurų į valstybės biudžetą atneša estų ir suomių alkoturistai. Latvijos ministras pirmininkas net pradėjo kalbėti apie „akcizų karą“ tarp kaimynų. Norėdamas jį nuraminti, Estijos vyriausybės vadovas turėjo viešai pažadėti, kad akcizas nebus dar labiau mažinamas. Be to, mūsų finansų ministras Vilius Šapoka šiuo klausimu birželio 26 d. patvirtino, kad Lietuva nepradės „mokesčių karo“ su Latvija ir Estija, nes Lietuva apskritai neperžiūrės alaus ar kitų alkoholinių gėrimų akcizo tarifų.
Kaimyninėje Latvijoje veikia tik viena maža salyklinė. Jos apimtis – vos 5 000 tonų salyklo per metus, todėl atrodo, kad tai yra vietos grūdų auginimo kooperatyvo veiklos viešinimo projektas ir kai kurių Latvijos alaus daryklų pretenzijos dėl žaliavų nepriklausomybės. Tuo tarpu estų šaltas racionalumas leidžia sėkmingai apsieiti be savo salyklo gamybos.
Abu mūsų salyklo gamintojai yra įpratę, kad jų Latvijos klientai – alaus daryklos – yra lojalūs, tačiau ypač drovūs partneriai. Įprasta, kad daugelis galutinių produktų gamintojų rūpinasi ir žaliavų gamintojų pripažinimu ir žinomumu, pasakoja, koks jų indėlis ir kaip prisideda prie alaus daryklos verslo. Mūsų šiauriniai kaimynai gėdijasi tai daryti. Vis dėlto suprantama, kodėl negalima tikėtis garsų padėkos žodžių iš salyklo pirkėjų Latvijoje. Ir nėra ko piktintis.
Alaus pramonės rinkodaros specialistų ir pirkėjų protus dažnai užvaldo nepajudinami nusistatymai ir pasitikėjimo savimi kompleksai. Daug tokio elgesio bruožų būdinga ir latvių požiūriui į stipriausią giros brolį – alų.
Latvijos alaus daryklos labai vengia viešų klausimų apie žaliavų kilmę. Jos bijo paniekinamų replikų, pvz.: „Ar mes, latviai, tikrai nebežinome, kaip auginti miežius, ar jie pas mus neauga? Ar tikrai nemokame daiginti miežių salyklui?” Tiesa, gerai išauklėti ir mandagūs Latvijos žurnalistai patys stengiasi nekalbėti šia nacionalinei savimonei opia tema.
Būtent dėl ilgalaikės partnerystės su Panevėžys salykline ir dėl jos kokybiško salyklo „AS Tērvetes AL“ tapo vienu savo šalies rinkos lyderių. Dar neseniai tai buvo nedidelė alaus darykla, pastatyta provincijoje kolektyvinių ūkių laikotarpiu. Bendrovės metinė apyvarta yra ~11+ mln. eurų (2017 m. ataskaitos duomenimis, apyvarta nuolat auga: +12,3 proc., palyginti su 2016 m.).
Vienos rankos pirštų užtektų suskaičiuoti tuos kartus, kai bendrovė puse lūpų ir sukandusi dantis viešai pripažino pasinaudojusi „Viking Malt“ paslaugomis. Ir visada tuoj pat suskubdavo pridurti, kad veža į salyklinę perdirbti savo laukuose augintus miežius. Šiuo klausimu kitos Latvijos alaus daryklos tyli kaip vandens į burnas prisėmę. Žinia, Lietuvos salyklo gamintojai tikrai patenkinti savo produktų svarba ir įtaka lojalių klientų sėkmei.
