Skirtumai skatina kūrybiškumą
Žurnalistas, lektorius Rytis Juozapavičius sako, kad žmonių skirtumai, skirtingos patirtys ir tarpkultūrinis bendravimas, jei tik nepasiduodama stereotipams, visuomet skatina kūrybiškumą. Dėl to organizacijos, kuriose dirba skirtingų patirčių, mentaliteto ir suvokimo darbuotojai, turi daugiau galimybių kurti inovatyvius produktus, rasti nestandartinius sprendimus, geriau išspręsti kylančias problemas.
„Egzistuoja nuomonė, kad žmonės miestuose yra kūrybiškesni. O taip yra dėl labai banalios priežasties – mieste paprasčiausiai sutinkama daugiau skirtingų žmonių, susiduriama su daugiau idėjų. Tą patį galima pasakyti ir apie organizacijas, kurios dirba įvairių tautybių ir kultūrų žmonės. Dėl to, jei kompanija nori pasižymėti dideliu kūrybiškumu, ji turi būti kuo atviresnė skirtingų kultūrų ir patirčių darbuotojams“, – įsitikinęs R. Juozapavičius.
Anot jo, pačios kūrybiškiausios komandos organizacijose pasižymi viena bendra savybe – jos skirtumus paverčia pranašumu, padedančiu pasiekti daugiau. Tai reiškia, kad skirtumai ne paprasčiausiai toleruojami, o vertinami: sudaromos sąlygos jiems egzistuoti, atsiskleisti ir kurti pridėtinę vertę.
„Be abejo, svarbus vaidmuo tarpkultūrinėse komandose tenka jų vadovams, kurie turi sutelkti egzistuojančią įvairovę bendram tikslui ir realizuoti jos teikiamas galimybes. Tai yra sunkiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nebūtinai lengva priimti kitokį mąstymą ir požiūrį.
Dažnai matydami, kad žmogus yra kitoks, bėgame nuo jo, atsiribojame, užsiveriame. Būtent vadovai turi kurti ir skatinti ryšius tarp skirtingų komandos narių, sudaryti sąlygas produktyviam bendradarbiavimui. Dėl to pačiam vadovui reikia būti atviram, mokėti klausytis“, – sako R. Juozapavičius.
Darbuotojai tampa lankstesni
Finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ rizikos valdymo padalinio Vilniuje vadovas Darius Grinvaldas taip pat pažymi, kad tarptautiškumas išlaisvina kūrybines galias, o patys darbuotojai padirbę tokioje aplinkoje tampa atviresni naujoms galimybėms, išsivaduoja iš mažų „dėžučių“ rėmų.
„Padirbus tarptautinėje kompanijoje nebėra sudėtinga nuvažiuoti į kokią nors konferenciją ir ten paklausti klausimo nepažįstamo žmogaus. Specialistai tampa lankstesni, formuojasi suvokimas, kad visi esame skirtingi, bet kartu labai panašūs. Daugiakultūriškumas labai padeda ir išlaisvina žmones mokantis, bendraujant, kuriant“, – įsitikinęs D. Grinvaldas.
D. Grinvaldas pasakoja, kad jo vadovaujamame banko padalinyje Lietuvoje šiandien dirba žmonės iš Pietų Korėjos, Portugalijos, Azerbaidžano, Didžiosios Britanijos, artimiausiu metu planuoja prisijungti ir atstovas iš Pietų Afrikos. Visame Grupės rizikos valdymo departamente Lietuvoje ir Danijoje dirba per 20 skirtingų tautybių žmonės.
Lietuviai – individualistai
„Tokioje aplinkoje neabejotinai išryškėja kultūriniai skirtumai. Pavyzdžiui, mes, lietuviai, esame linkę problemas spręsti savarankiškai, vieni patys individualiai bandyti nuversti kalnus, dėl to kartais pernelyg užsisklendžiame, „perdegame“, – pastebi D. Grinvaldas. – O skandinavai yra socialesni – jie nori daug kalbėti, diskutuoti, ieškoti tam tikrų sprendimų darbo grupėje ar pasinaudoti kitų kolegų patirtimi ir patarimais.
Lietuviams pagalbos prašymas atrodo kaip silpnumo, nesugebėjimo susitvarkyti savarankiškai požymis. Skandinavai supranta, kad jeigu dviratis yra išrastas, iš naujo to daryti nereikia. Jie pasikliauja kolega ir iš jo semiasi žinių, patirties, nes taip yra paprasčiau ir greičiau. Kita vertus, dėl to jiems gali pritrūkti ryžto imtis iniciatyvos patiems galvojant, kad kažkas komandoje turi tą geresnį ir labiau ištobulintą sprendimą.“
Todėl, anot pašnekovo, puiku, kai skirtingos kultūros organizacijoje papildo viena kitą, leidžia pasinaudoti visų jų pranašumais ir sukurti tam tikrą balansą. Pavyzdžiui, lietuvių pragmatiškumas atsveria skandinavų kūrybinį idealizmą ir atvirkščiai.
„Tuomet supranti, kaip skirtingos kultūros ir žmonės pastiprina organizaciją. Jei visi būtume vienodi, vienodai mąstytume, vienodai elgtumėmės, vienodai matytume problemas, tikrai padidėtų idėjų stagnacijos rizika. Kai egzistuoja skirtingi požiūriai, visiškai kitaip veikia kritinis mąstymas, atsiveria daugiau perspektyvų“, – sako D. Grinvaldas.
Svarbu – skirtumus palaikanti kultūra
D. Grinvaldas pažymi, kad vadovų užduotis yra komandą į priekį vesti taip, kad atsiskleistų stipriausios kiekvienos kultūros atstovo savybės, kad būtų užtikrinta terpė bendradarbiavimui ir idėjų sklaidai. Pašnekovo teigimu, labai svarbu yra ir organizacijos kultūroje atsispindinčios įmonės vertybės, nuo kurių labai priklauso, kaip tarptautiškumas bus įgyvendinamas praktiškai.
„Danske Bank“ skatiname atvirumo, bendradarbiavimo kultūrą, kurioje galėtų skleistis kiekvieno darbuotojo talentai – nesvarbu, iš kokios šalies jis būtų atkeliavęs ar kilęs. Taip pat akcentuojame ir emocinio intelekto svarbą, pabrėžiame, kaip svarbu suprasti kultūrinę dimensiją, nevertinti žmonių pagal stereotipus“, – pasakoja D. Grinvaldas.
Lietuviai užsieniečius priima svetingai
Klientų aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės „Transcom“ žmogiškųjų išteklių vadovė Lietuvoje Aistė Vasilkevičienė sako, kad darbas daugiatautėje komandoje yra vertingas tiek įmonei, tiek pačiam darbuotojui. Įmonę tai moko būti dar atviresne naujoms galimybėms, o darbuotojus – pagarbos vieni kitiems, skirtingoms kultūroms. Kartu tai galimybė jas pažinti, lavinti užsienio kalbas – tiek darbe, tiek bendrai leidžiant laisvalaikį.
Ji pažymi, kad lietuviai yra pakankamai tolerantiški kitų tautybių žmonėms ir problemų dirbant daugiakultūrėje aplinkoje jiems paprastai nekyla.
Lietuvoje įsikūrusiame „Transcom“ kontaktų centre dirba apie 900 darbuotojų, kurie yra daugiau kaip dešimties skirtingų tautybių – lietuviai, atvykusieji iš kaimyninių Baltijos šalių, Ukrainos, Rumunijos, Moldovos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir net Indijos.
„Manau, kad tai, kaip skirtingų tautybių žmonės sutaria ir drauge dirba, yra įmonės vertybių atspindys. Mūsų organizacijoje didžiausia vertybė yra kolegos – nepriklausomai nuo jų tautybės. Įmonėje jau daugelį metų didelis dėmesys skiriamas sklandžiam darbuotojų iš užsienio integravimui. Tam, kad pirmą kartą atvykus į Lietuvą viskas vyktų sklandžiai, būsimas kolega pasitinkamas atvykimo vietoje, atvežamas į biurą, kur yra supažindinamas su darbo aplinka, kitais darbuotojais. Esant poreikiui, padengiamos jo būsto nuomos išlaidos, stengiamės naująjį kolegą įtraukti į įvairias edukacines veiklas ir renginius“, – sako A. Vasilkevičienė.
Pašnekovė apibendrina, kad lietuviai iš užsienio atvykusius kolegas tikrai gerbia ir palaiko, nori su jais susipažinti, apsupa dėmesiu. Tai rodo, kad mūsų tautiečiams tarptautinėje aplinkoje dirbti patinka.
