Nuotrauka buvo padaryta praeitą žiemą Novosibirske. Tai ne scena iš filmo – tai scena iš G.Depardieu gyvenimo. Tačiau sunku neprisiminti „Mamuto“ („Mammoth“) – vieno iš nedaugelio gerų filmų, kuriame jis dalyvavo per pastaruosius metus. Jame G.Depardieu vaidina seną skerdyklos darbuotoją, kuris priešais prekybos centrą traukia prekybinį vežimėlį ir per jėgą braunasi pro stovinčius automobilius.
Kartą G.Depardieu apie save pasakė, kad jis – ne aktorius. Jis – Gérardas Depardieu.
Jis jau beveik 50 metų filmuojasi kino filmuose, kur vaidina įvairius personažus – storžievius, švelnius ir mylinčius vyrus, nepasotinamus žmones, Sirano de Beržeraką (Cyrano de Bergerac), Portą (Porthos), Obeliksą (Obelix). Jis buvo 17 kartų nominuotas Prancūzijos kino „Cezario“ (César) apdovanojimui (tai – rekordas), be to, jis taip pat yra vienas iš nedaugelio prancūzų, kuriuos lydėjo sėkmė Holivude, konstatuoja straipsnio autorius.
Kada G.Depardieu pradėjo savo veiklą, buvo beveik lieknas. Bet laikui bėgant priaugo svorio. Kaip 2014 metais prisipažino pats aktorius, jis išgeria iki 14 butelių per dieną: šampanas pusryčiams, raudonasis vynas pietums, degtinė ir viskis vakare, taip pat pastis (anyžinė degtinė. – Red.) visą dieną. Jis prarado sūnų, girtas važiavo motociklu, o kartą nusišlapino tiesiog lėktuvo salone.
Ką G.Depardieu veikia Sibire?
Štai jau beveik metai, kai Rusijoje pardavinėjami maisto produktai su G.Depardieu parašo faksimile: sluoksniuotos tešlos pyragėliai su vyšnių įdaru, obuolių suflė (plakainis), „Cezario“ salotų pagardai, majonezas (72 proc. riebumo), česnakiniai padažai, ančių kepenėlės, medžiotojų dešrelės ir „Napoleono“ tortai.
Etiketėse puikuojasi nespalvotos G.Depardieu nuotraukos, padarytos, greičiausiai, filmuojant „Asteriksą ir Obeliksą“, tai yra, praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje: marškinėlių apykaklė atsegta, šypsena iki ausų.
Etiketėje užrašyta: „Gérardas Depardieu rekomenduoja“
„Depardieu“ gaminius į rinką tiekianti įmonė vadinasi „Prancūzijos skoniai“, o jos būstinė įsikūrusi Novosibirske. Būtent čia yra registruotas G.Depardieu, kuris prieš keletą metų gavo Rusijos pilietybę. Su žurnalistais jis kalba retai, todėl apie tai, kaip rusai turėtų vadovautis „kulinarine Depardieu filosofija“, papasakojo jo verslo partnerė Julija Mosman. Idėja yra tokia: rusai, padedami G.Depardieu, turėtų išmokti teisingai ir sveikai maitintis.
G.Depardieu turi restoranų Paryžiuje ir vynuogynų visame pasaulyje; jis parašė kulinarijos knygą, o 2015 metais nufilmavo dokumentinį filmą „A pleines dents!“, kur priešais kino kamerą valgė Škotijos nacionalinį patiekalą iš ėriuko širdies, kepenų ir plaučių (angl. Haggis. – Red.), baskišką kumpį, neapolietišką mocarelą, bretonų omarus ir triufelius, visa tai užgerdamas viskiu ir raudonu vynu. O kažkur tvarte jis pasakė veršeliams: „U, vyručiai, jūs mirsite, jus suvalgys!“
G.Depardieu vykdo V.Putino nurodymą
Tuo pat metu pasaulį apskriejo kadrai iš Rusijos: buldozeriai traiško maisto produktus – parmezaną, kamamberą ir turkiškus mandarinus. Tai buvo Vladimiro Putino signalas rusams: draudžiama valgyti importinius maisto produktus. Rusai turi patys pasigaminti maistą, tęsia pasakojimą T.Neshitovas.
Ir G.Depardieu vykdo šį nurodymą. Jo suflė ir padažai, kurie patiekiami į Rusijos rinką taip, tarsi jie būtų prancūziškos virtuvės „haute couture“ įsikūnijimas, yra pagaminti iš rusiškų ir baltarusiškų sudedamųjų dalių. Tvirtinama, kad visa tai yra „bioproduktai“ (čia: ekologiški produktai. – Red.). Reklaminiame vaizdo įraše, skirtame prancūziškiems skoniams, G.Depardieu rodo, kaip ruošti bulvių gratiną su ypatingu „Depardieu“ česnakų padažu: reikia supjaustyti bulves, apipilti paruoštu padažu ir pašauti į orkaitę.
Kada 2013 metais G.Depardieu gavo Rusijos pilietybę, jis pirmiausia vadovavosi finansiniais sumetimais – norėjo sutaupyti, mokėdamas mažesnius mokesčius. Savo „bėgimą nuo mokesčių“ pristatė kaip savotišką maištą prieš gimtosios šalies valdžią.
Neseniai pasirodžiusioje autobiografijoje „Monstras“ jis rašo, kaip pavargo nuo visuomenės normų, nuo tuščių kalbų: „Kai aš girdžiu visus šiuos plepalus, tai pirmenybę teikiu kalboms, kurių nesuprantu“.
Reklaminiame filmuke G.Depardieu pjausto bulves kriuksendamas ir sako, kad gaminant valgį turi būti skleidžiami būtent tokie garsai. Jis taip pat paaiškina, kodėl persikėlė į Sibirą: „Tai ypatingas regionas, jis didžiulis. Žmonės čia yra labai stiprūs, kažkada čia buvo lageriai. Čia kalbama gryna rusų kalba. Aš myliu rusų kalbą – sielos kalbą“.
„Kaip klojasi?“, - klausia jo bendradarbė priešais įjungtą kamerą.
G.Depardieu atsako: „Kaip klojasi – good, very good“, tai yra, gerai, labai gerai!
Kada G.Depardieu tapo Rusijos piliečiu, vienas rusų laikraštis paklausė skaitytojų, kokias vadovaujančias pareigas jis galėtų užimti. Kaimo klubo vadovo? Ar postą Rusijos vyriausybėje? O gal Rusijos alkoholio rinkos priežiūros tarnybos vadovo pareigas? Dauguma skaitytojų atsakė: klubo vadovo. Skaitytojai neįžvelgė jame verslininko.
G.Depardieu neskubėjo eiti į verslą. Jis mokėsi pjauti žolę iš Baltarusijos autokrato A.Lukašenkos, lygino V.Putiną su E.Macronu (abu, jo nuomone, elgiasi labai natūraliai), aplankė Šiaurės Korėją. Ir dar suvaidino Rasputiną ir Staliną kino filmuose.
Praėjusių metų gruodį G.Depardieu trims dienoms atvyko į Novosibirską. Jis apsilankė teatre, užsuko į cerkvę, nuėjo į pirtį, apsitrynė sniegu 36 laipsnių šaltyje, praleido Kultūros tarybos posėdį ir nusipirko minėtus penkis butelius degtinės: 40 laipsnių stiprumo, po 9 eurus už puslitrį. O prieš tai ilgai stovėjo alkoholio skyriuje priešais dešimčių degtinės rūšių butelius, rinkdamasis, imti „Beloje zoloto“ ar „Finliandia“.
Parengė Leonas Grybauskas
