Vertina pagal efektyvumą
„Tiek savivaldybės administracijoje, tiek ir kitose savivaldybės įmonėse stengiamasi išnaudoti visas geriausias elektronikos įrangos savybes iki galo, o atsisveikinant su šia įranga pirmiausia vertinamas jos efektyvumas. Kompiuterinė keičiama nauja, siekiant užtikrinti jos pajėgumą valdyti duomenis. Prietaisai, kurie nebegali būti efektyviai naudojami, atiduodami įgaliotiems elektronikos atliekų tvarkytojams. Tie, kurie dar gali būti bent minimaliai panaudojami, nurašomi ir parduodami“, – aiškina savivaldybės įmonės Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (UAB VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius.
Anot T. Vaitkevičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir jos įmonių elektronikos ūkis yra didelių apimčių – čia dirba daug žmonių, atitinkamai daug naudojama ir elektronikos. Vien Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra 990 kompiuterizuotų darbo vietų, o prie kompiuterių dirbantiems žmonėms kasmet prireikia kaupti vis daugiau duomenų. Savivaldybės įmonės vidutinis kiekvieno darbuotojo naudojamo kompiuterio amžius yra 5 metai. Nenuostabu, kad per metus nebetinkamos naudoti elektronikos susikaupia visa tona atliekų.
„Svarbiausia – kad šios atliekos patektų į įgaliotų tvarkytojų rankas, o galiausiai būtų perdirbtos ir panaudotos naujiems daiktams gaminti“, – teigia T. Vaitkevičius.
Elektronikos įrangos mastai auga
„Mūsų šalyje elektronikos atliekų tvarkymo sistema pradėta diegti prieš 15 metų. Konkreti atsakomybė numatyta gamintojams, importuotojams ir atliekų tvarkytojams, bet ne elektronikos įrangos vartotojams. O juk sistemos tvarumas labai priklauso nuo visų grandžių, juolab, kad elektronikos įrangos vartojimo mastai auga – nuo 1990-ųjų iki 2015 metų šios įrangos tiekimas pasaulyje išaugo daugiau nei 3,5 karto – nuo 20 iki 75 mln. tonų per metus. Vertinant 2013 metų elektronikos tiekimo mastą Lietuvoje, kiekvieno žmogaus per jo gyvenimą susidarančių elektronikos atliekų kiekis siektų 3,2 tonos. Dėl to tona vieno miesto savivaldybės atliekų per metus jau nebeatrodo taip daug, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo įspūdžio“, – aiškina EPA projektų vadovė I. Baltrūnaitė.
Anot jos, pasauliniu mastu elektronikos atliekų kiekis, palyginti su kitomis atliekomis, auga sparčiausiai (3–5 proc. kasmet). Pasaulio gamtiniai ištekliai senka, o naujos įrangos gamybai reikia vis daugiau ir įvairesnių medžiagų, įskaitant retuosius metalus, kurių kiekiai yra labai riboti. Daugiau nei 40 proc. pasaulinės gavybos vario, indžio, stibio, alavo, retųjų žemės elementų yra naudojami elektronikos įrangai gaminti. Vertingiausias žaliavų šaltinis yra IT ir telekomunikacinė įranga, nes būtent šiose kategorijose yra daugiausia brangiųjų – aukso, sidabro, platinos – grupės metalų.
Pavojinga sveikatai, kenkia gamtai
„Atsakingai rūšiuoti ir tvarkyti elektronikos atliekas skatina ne vien globalios problemos, bet ir netvarkomų atliekų pavojus. Žmogaus sveikatai ir aplinkai kenksmingos medžiagos sudaro tik 2,7 proc. nuo bendro elektronikos įrangos svorio, jos yra ypač toksiškos ir gali pridaryti daug žalos, jei tvarkomos netinkamai“, – perspėja EPA atstovė.
