LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžė, kad šalies pasiruošimo galimiems iššūkiams kokybė yra daug geresnė nei prieš dešimtmetį.
„Mano pagrindinė žinutė, kurią pasiėmiau iš misijos, yra susijusius su palyginimu mūsų pasiruošimo, jeigu dabar kažkas įvyktų, ir būtent 2008 metais. Ir pagrindinė išvada, be abejo, kad kokybė pasiruošimo yra gerokai kitokia“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė V. Vasiliauskas.
Kita vertus, jis pažymėjo, kad šalies ekonomika lėtėja, o Lietuva turėtų įsiklausyti į TVF ir ankstesnes Europos Komisijos rekomendacijas.
„Sutampa nuomonės dėl lėtėjančios ekonomikos ir su tuo susijusių iššūkių. Rekomendacijos kaip pasiruošti „kas būtų, jeigu būtų“, yra tikrai tai, ką mes nuosekliai visą laiką sakome. Dar čia sudėčiau ir visiškai nesenas Europos Komisijos rekomendacijas. Taip kad „namų darbų“, kaip visada, turime ir tai, matyt, natūralu atvirai, mažai ekonomikai“, – sakė V. Vasiliauskas.
TVF misijos vadovas Lietuvai Borja Gracia (Borcha Grasija) taip pat teigė, jog Lietuvos ekonomikos būklė vertinama teigiamai ir šalis geriau pasiruošusi iššūkiams, nei prieš dešimtmetį kilus ekonominei krizei.
„Mūsų preliminariu vertinimu, Lietuvos ekonomika išlieka stipri ir tai stebėtina, turint omenyje išorinę aplinką, kuri tampa vis netikresnė (...) Manome, kad išmintinga fiskalinė pastarųjų metų politika, proaktyvi makroprudencinė (politika – BNS), lanksti darbo rinka buvo esminiai veiksniai užtikrinti makroekonominį stabilumą ir liks tokie ateityje, tad reikia juos išlaikyti“, – spaudos konferencijoje sakė B. Gracia.
Jo teigimu, Lietuvos finansų sistema išlieka stipri – gerai kapitalizuota, pelninga ir likvidi.
„Kai sakiau, kad Lietuva geriau pasiruošusi, nei prieš ankstesnę krizę, turėjau galvoje ir tai, kad finansų sistema yra dalis šios geresnės situacijos“, – kalbėjo B. Gracia.
Vis dėlto, anot jo, Lietuvai būtina tobulinti švietimo sistemą, kad ji atitiktų demografinius pokyčius.
„Manome, kad ilgalaikiai iššūkiai Lietuvai tebėra dideli, ypač turint omenyje demografinę dinamiką, socialinę atskirtį ir skurdą. Todėl pabrėžiame būtinybę didinti produktyvumą (...) Tikime, kad švietimo ir sveikatos reformos kol kas nebuvo sėkmingos esminiais aspektais“, – sakė TVF misijos vadovas.
„Reikia suteikti vienodas sąlygas ir švietimo kokybę, užuot išlaikant neefektyvius tinklus, kurie neatspindi demografinių pokyčių Lietuvos visuomenėje“, – pridūrė jis.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad TVF misijos išvados visiškai sutampa su Finansų ministerijos vertinimais, o Lietuvai reikėtų didesnio įdirbio švietimo ir sveikatos sistemoje.
„Kuo galime didžiuotis ir ką pasiekėme? Atsakinga fiskalinė politika, kryptingos makroprudencinės politikos priemonės, mokesčių ir pensijų reformos kryptys ir fintech (finansinių technologijų) plėtra. Kur turėtume priimti ryžtingesnius sprendimus, tai (...) produktyvumas, švietimo tinklo pertvarka, sveikatos tinklo pertvarka ir kryptinga inovacijų politika“, – kalbėjo V. Šapoka.
Mokesčiams ir minimaliai algai – ankstesnės rekomendacijos
TVF atstovo pasiteiravus, ar tebegalioja fondo rekomendacijos dėl nekilnojamojo turto (NT) bei automobilių apmokestinimo šalyje, B. Gracia teigė, kad socialinių išlaidų didinimas reikalautų peržiūrėti valstybės pajamų šaltinius.
„Mūsų rekomendacijos per pastaruosius kelerius metus nesikeitė. Mūsų manymu, mokesčių sistemos pagrindimas darbo mokesčiais (...) yra per didelis ir sistema galėtų tapti efektyvesnė, jeigu dalis tos naštos būtų perkelta kapitalui, gerovei, NT ar su aplinkos apsauga susijusiems mokesčiams“, – kalbėjo B. Gracia.
Pasak jo, yra riba, iki kada galima didinti socialines išlaidas nekeičiant pajamų struktūros.
„Tad mūsų ankstesnės rekomendacijos tiktų, jeigu nusprendžiama didinti pajamas tam, kad būtų užtikrintos tolesnės išlaidos“, – aiškino TVF misijos vadovas.
Jis pridūrė, kad Lietuva, palyginti su euro zonos ar visos Europos Sąjungos vidurkiu, atsilieka pagal NT apmokestinimą. Jis pripažįsta, kad tokio pobūdžio klausimas Lietuvoje yra politiškai jautrus, tačiau vis dėlto reiktų galvoti apie pokyčius.
„Mūsų siūlymas būtų judėti link NT ar aplinkos apsaugos mokesčių, siekiančių, pavyzdžiui, ES vidurkį“, – pridūrė B. Gracia.
Paklausus apie galimybes toliau didinti minimalią mėnesio algą (MMA) Lietuvoje, TVF ekspertas sakė, kad šiemet šis klausimas nebuvo fondo dėmesio centre, tačiau galioja ankstesnių metų rekomendacija atsakingai žvelgti į MMA didinimą.
Finansų ministerija nurodo, kad siekiant šaliai išsaugoti makroekonominį ir finansinį stabilumą, fondas Lietuvai rekomenduoja laikytis neutralios fiskalinės pozicijos.
Fondo nuomone, fintech plėtra suteikia daug galimybių tobulinti finansines paslaugas ir kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, tačiau taip pat kelia rizikas, ypač susijusias su pinigų plovimu. TVF ekspertai įvertino Lietuvos pasiekimus šioje srityje ir rekomendavo dar labiau stiprinti visų su fintech sektoriumi susijusių institucijų veiklą.
Fondas taip pat rekomenduoja Lietuvai stiprinti aktyvios darbo rinkos politiką ir spręsti įgūdžių neatitikimo problemas. TVF nuomone, aktyvios darbo rinkos priemonės turėtų būti tikslingiau taikomos pagal darbo rinkos poreikius, mažinant įsidarbinimo subsidijų dalį ir plečiant profesinio mokymo priemones.
Darbą Lietuvoje baigę TVF ekspertai taip pat rekomenduoja kryptingiau naudoti socialines išlaidas – siekiant mažinti skurdą ir nelygybę, socialinės išlaidos turi būti nukreipiamos į tikslines grupes ir mažiau taikomos, tuo pačiu užtikrinant, kad tokios universalios priemonės kaip, pavyzdžiui, vaiko pinigai, nesukurtų paskatų nedirbti.
TVF Europos departamento misija darbą Lietuvoje pradėjo birželio 12 dieną. Fondo ekspertai vertino ekonominį ir finansinį Lietuvos atsparumą.
TVF ekspertai kiekvienais metais lankosi Lietuvoje, vertina jos ekonominę padėtį ir vystymosi tendencijas pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį. Šis straipsnis įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir globalų finansinį ir ekonominį stabilumą.
Lietuva TVF nare yra nuo 1992 metų. Organizacijai priklauso 189 šalys.
