Už Vėlinių paskelbimą nedarbo diena balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 26 parlamentarai. Galutiniam pritarimui reikės dar vieno balsavimo Seime.
Konservatorius Jurgis Razma dar prieš balsavimą tikino, kad nedarbo dienų sąrašo didinti nereikėtų, nes tai kenkia šalies ekonomikai, o Vėlinių šventimo tradicijų lietuviai esą net ir neturi.
Kiekviena papildoma nedarbo diena Lietuvos biudžetui kainuoja apie 50 mln. eurų.
J.Razma ir parlamentarė Gintarė Skaistė kalbėjo, kad Vėlinės nedarbo diena galėtų būti skelbiamos kurios nors kitos nedarbo dienos sąskaita, pavyzdžiui, Gegužės 1-osios.
Tokią Darbo kodekso pataisą pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok.
Jos teigimu, vieno laisvadienio neužtenka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus, susidaro transporto spūstys, padaugėja eismo įvykių.
Šiuo metu Vėlinės nepatenka į šventinių dienų sąrašą ir yra darbo diena.
Dabar Lietuvoje yra 13 šventinių dienų, per kurias nedirbama. Kai kurios jų sutampa su savaitgaliais.
