Neseniai paaiškėjo, kad duris užvers paskutinis iš veikusių trijų delikatesinių maisto parduotuvių tinklų – „Piotr i Pawel“.
Prieš dvidešimt devynerius metus įsteigtas prekybos tinklas buvo didžiausias šiame sektoriuje, jo savininkai klientus viliojo aukštos kokybės brangiais vietos ir užsienio produktais.
Apsipirkimai rodė lygį
Apsipirkti „Piotr i Pawel“ lenkams kelis dešimtmečius reiškė savotišką priklausomybę turtingesniųjų sluoksniui, tad šias parduotuves mėgo ir vidutines pajamas gaunantys žmonės.
Tokią pat veiklos kryptį buvo pasirinkę dar du vietiniai prekybos tinklai – „Alma“ ir „Bomi“.
Tinklas „Piotr i Pawel“ didmiesčiuose valdė 140 parduotuvių, o „Alma“ ir „Bomi“ atitinkamai 49 ir 36.
„Bomi“ bankrutavo prieš 6, „Alma“ – prieš dvejus metus, o dabar paaiškėjo, jog tinklą „Piotr i Pawel“ perka Pietų Afrikos Respublikos įmonė „Spar Group Ltd.“ ir delikatesų parduotuves perdarys į mažų kainų parduotuves „Spar“.
„Atėjo apsipirkimų šalia gyvenamosios ir darbo vietų epocha, o delikatesines keičia mažų kainų parduotuvės“, – taip „Piotr i Pawel“ likvidavimą komentavo dienraštis „Gazeta Wyborcza“.
Varšuvos universiteto profesorius Pawelas Wojczykas svarstė, kad delikatesų tinklų uždarymą nulėmė tiek jų savininkų klaidos, tiek pakitusi didžiųjų tinklų strategija ir pasikeitę pirkėjų poreikiai.
Prieš dvidešimt metų tik tokiose parduotuvėse buvo galima rasti itališko parmezano, aukščiausios klasės kavos, įvairių gėrimų, graikiškų didžiųjų alyvuogių ar amerikietiškų ledų.
Tokius produktus pirko ne tik turtingieji, bet ir vidutiniokai, kai norėdavo surengti iškilmingą vakarienę ar nupirkti dovaną gydytojui arba mokytojui.
Plėtėsi per greitai
Matydami, kad į rinką atėję užsienio prekybos tinklai kasmet atidarinėja dešimtis naujų parduotuvių, taip nusprendė daryti ir šių tinklų savininkai.
„Bomi“ net planavo plėstis į Vokietiją, Lietuvą, Ukrainą, Bulgariją, Rumuniją.
Ekonomisto Andrzejaus Wojciechowicziaus teigimu, sparti plėtra tapo esmine klaida. Savininkai neįvertino, kad tokiose parduotuvėse produktai parduodami gerokai lėčiau ir mažesniais kiekiais, o darbuotojų reikia daug.
Dėl šių priežasčių nauja parduotuvė atsiperka keleriais metais vėliau nei nauji mažų kainų prekybos centrai, priklausantys užsienio tinklams.
Užsieniečiai skyrė daug dėmesio pirkėjų nuomonės ir įpročių tyrimams.
Tai jiems padėjo sužinoti, kad klientai pageidauja ne tiktai didelių prekybos centrų miestų pakraščiuose, bet ir mažų parduotuvių šalia namų ar darbovietės.
Milžinai pakeitė taktiką
Be to, tyrimai parodė, kad pirkėjai nori ne tik labai pigių, bet ir ekologiškų bei brangesnių kokybiškų produktų, kurių iki tol buvo galima įsigyti tiktai delikatesų parduotuvėse.
Todėl rinkos lyderė „Biedronka“ liovėsi reklamai naudoti šūkį „Kasdien pigiausios prekės“, o „Lidl“ tinklas pasitelkė sporto ir kultūros garsenybes, taip įteigdamas, jog čia jau apsiperka visi, o ne vien varguomenė.
„Bomi“ ir „Alma“ ėmė skubiai uždarinėti parduotuves mažesniuose miestuose, paskelbė prekiausiančios ir pigiais produktais, tačiau didžiuliai nuostoliai privertė bankrutuoti.
„Piotr i Pawel“ savo parduotuvių tinklą sumažino nuo 140 iki 70, tačiau tai irgi nepadėjo.
„Delikatesų parduotuvių asortimentas ėmė mažai skirtis nuo kitų, o didesnės kainos jas pavertė nekonkurencingomis“, – aiškino A.Wojciechowiczius.
Ekonomistas priminė, kad penki didžiausi prekybos tinklai Vokietijoje užima 70 procentų rinkos, todėl, jo nuomone, rinkos koncentravimasis yra neišvengiamas ir Lenkijoje. Norėdami nebankrutuoti mažieji tinklai esą bus priversti jungtis arba parduoti savo prekybos taškus milžinams.
